Bernas. Escherichia coli F18 padermė - daug nuostolių kiaulininkystės ūkiams sukeliančios bakterijos, kurių gaminami toksinai sukelia neurologinius sutrikimus, viduriavimą ir pabrinkimo ligą (edemligę). Šveicarijos mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios kiaulės yra genetiškai atsparios šioms bakterijoms. Naudojant sistemingą genotipo atranką, šalyje kuriama edemligei atsparių kiaulių banda, rašo „Pig Progress".

Edemlige dažniausiai serga nujunkyti paršeliai ar penimos kiaulės. Ligos eiga ūmi, todėl paršeliai gali gaišti per kelias valandas nuo viduriavimo pradžios. Įprastos profilaktikos priemonės - ne visada veiksmingos. Kai kurie specialistai rekomenduoja atjunkytų paršelių racione padidinti žaliosios ląstelienos kiekį, tačiau daug metų edemligės problema buvo sprendžiama „lengviausiu" keliu - profilaktiškai suduodant antibiotikų.

Šveicarijos mokslininkai 1990 m. atrado, kad kai kurios didžiosios baltosios kiaulės yra atsparios E. coli F18 padermei. Dėl homozigotinio geno mutacijos, kiaulių žarnyno epitelio ląstelėse nebelieka receptorių, kurie „rakto ir spynos" principu jungiasi prie bakterijų. Tokiems gyvuliams nepasireiškia edemligės požymiai. E. coli F18 atsparūs paršeliai paveldi už tai atsakingą genų alelį tiek iš paršavedės, tiek iš ir kuilio.

Šveicarijoje 2006 m. pradėta taikyti sistemingos genotipo atrankos strategija. Nuo to laiko homozigotinių atsparių kuilių skaičius šalyje nuolat didėja. Ūkiuose, kuriuose dažni edemligės atvejai, naudojama tik homozigotinių kuilių sperma. Genetiškai atsparių paršelių skaičius padidėja jau po keturių mėnesių. Ši perspektyvi strategija ypač efektyvi ūkiuose, kurie augina didžiųjų baltųjų veislės paršavedes. 2012 m. apie 75 proc. visų Šveicarijoje laikomų didžiųjų baltųjų veislės kiaulaičių buvo homozigotinės ir atsparios E. coli F18 padermei.

MŪ inf.