Londonas. Jungtinėje Karalystėje pristatyta neinvazinė dirvožemio tyrimo technologija, kuri beveik akimirksniu pateikia informaciją apie dirvos būklę.

Technologija pagrįsta žinomais seismologijos metodais ir pavadinta terminu „soilsmology“ (žodžių žaismas – terminas sudarytas iš žodžio seismologija ir ang. žodžio soil – dirva; galima versti kaip dirvologija – red. past.) Ji leidžia pažvelgti į giliausius dirvožemio sluoksnius ir tiksliai įvertinti jo gyvybingumą.

Dirvožemio degradacija kelia susirūpinimą. Prognozuojama, kad iki 2050 m. pažeidžiamuose regionuose derlius gali sumažėti perpus, o jei nebus imtasi veiksmų dirvožemiui išsaugoti, milijonai žmonių gali priverstinai palikti savo namus.

Ekspertai tikisi, kad kuriamos inovacijos padės pasaulio ūkininkams ir mokslininkams įveikti šią problemą.

„Soilsmology“ technologija sukurta įgyvendinant „Earth Rover“ programą, kurią finansuoja Jeff‘o Bezos‘o Žemės fondas (angl. „Bezos Earth Fund“). Programos tikslas – realizuoti dirvožemio sveikatos įvertinimo koncepciją, kurios rezultatus galima būtų panaudoti praktiškai.

Tyrimais buvo įrodyta, kad itin aukšto dažnio bangos leidžia atlikti seisminę viršutinio dirvožemio sluoksnio analizę (nustatatant svarbiausias dirvožemio tūrio ir tūrinio tankio savybes), aptikti skirtingų ūkininkavimo praktikų poveikį dirvožemiui ir stebėti dirvožemio drėgmės pokyčius.

Vykdant programą atlikti lauko matavimai Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Visais atvejais gauti aukštos kokybės duomenys, kurie leido identifikuoti įvairias ekosistemas ir agroekologines zonas.

Tolesni žingsniai: suderinti seismologijos metodus su naujai kuriamais jutikliais ir dirbtiniu intelektu (kad būtų galima greitai ir pigiai stebėti dirvožemio būklę), tobulinti dirvožemio struktūros ir drėgmės seisminį žemėlapį, matuoti poringumą, kuris yra labai svarbus dirvožemio sveikatos rodiklis, tobulinti dirvožemio anglies atsargų įvertinimą.

Vienas iš siekių – sukurti paprastus naudoti ir pigius įrankius, kurie būtų prieinami skurdžiausių pasaulio šalių ūkininkams ir operatyviai suteiktų jiems informaciją apie dirvožemį ir bendrąją jo savybių būklę. Praktika rodo, kad tai įmanoma. Pavyzdžiui, per dvejus metus seisminių jutiklių kaina sumažėjo nuo 1 000 iki 10 JAV dolerių (naudojant naujos kartos MEMS akselerometrą), ir, tikimasi, kad greitai kaina sumažės iki 1 dolerio.

Naujoji technologija yra neinvazinė ir padeda išvengti pagrindinės dirvožemio mokslininkų patiriamos problemos – tradiciniai dirvožemio mėginių ėmimo metodai (kai kasami ar imami gręžtiniai mėginiai) sutrikdo pačią struktūrą, kurią siekiama ištirti.

„Earth Rover“ programos įrankiai gerokai pigesni, greitesni ir lengviau diegiami. Beveik akimirksniu gaunamos įžvalgos padės pašalinti spėliones ūkininkaujant, suteikdamos ūkininkams galimybę sumažinti išlaidas trąšoms, drėkinimui ir giliam žemės dirbimui, neaukojant produktyvumo.

Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama sukurti dirvožemio būklės prognozavimo įrankį, kuris leistų analizuoti dirvožemio sveikatos tendencijas panašiai kaip orų prognozavimas.

Naujojo metodo koncepcija pirmiausia buvo išbandyta Anglijos Harper‘o Adams‘o universitete. Šio universiteto dirvožemio ekologijos prof. Simon‘as Jeffery‘is, kuris yra vienas iš „Earth Rover“ programos kūrėjų, sakė: „Dirvožemio tyrimai yra sunkūs, nes dirvožemis dažnai yra tamsi masė, kur pats bandymas atlikti tyrimą pakeičia pagrindines jo savybes; pavyzdžiui, imant mėginius dirvožemio struktūra sutrikdoma arba sunaikinama. „Earth Rover“ programos metodas leidžia pažvelgti į dirvožemį taip, kad ūkininkai ir augintojai galėtų gauti naujų įžvalgų ir tvariau valdytų savo dirvožemį“.

Kitas „Earth Rover“ programos kūrėjų George'as Monbiot‘as, pridūrė: „Turėdami daug išsamesnių žinių apie savo dirvožemį, jo savybes, būklę ir trūkumus, ūkininkai gali sumažinti žalą aplinkai, kartu išlaikydami arba padidindami produktyvumą.

Laikui bėgant bus galima taikyti naujus dirvožemio biologinio gerinimo metodus, dar labiau sumažinant cheminių trąšų poreikį. Rezultatas galėtų būti tai, ką jau seniai norėjau pamatyti: ekologinis žemės ūkis, užtikrinantis didelį derlingumą. Tada galėsime pamaitinti pasaulį nenaikindami planetos“.