Kaunas. Paprastai po Naujųjų metų sandėliuose pradeda ryškėti problemos - daržovės ima gesti. Žinoma, optimalios sąlygos, kurias užtikrina šiuolaikinės saugyklos, leidžia morkas ir burokėlius išlaikyti gerokai ilgiau, negu jie laikytųsi paprastame sandėliuke, tačiau ir čia bėdų neišvengiama.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojos Elenos Survilienės, puvinių tipas priklauso nuo sukėlėjų komplekso bei laikymo sąlygų. Patologiniai procesai gali prasidėti dar vegetacijos metu, todėl infekcija į sandėlius gali patekti iš laukų su užkrėstomis daržovėmis.
„Šių metų specifika yra tokia, kad derliaus nuėmimo sąlygos buvo labai nedėkingos, - sako E. Survilienė. - Gausūs lietūs trikdė normalų darbų ritmą - technika į pažliugusius laukus neįvažiuoja, o rankomis didelių daržovių plotų nenuimsi. Vėlavo daržovių nuėmimas, o neretam daržininkystės ūkyje daržovės taip ir liko laukuose nepasiekusios saugyklų. Akivaizdu, kad lietingi orai stipriai pakoregavo derliaus kokybę. Apsemtose laukuose šakniavaisiai, kaip ir bulvėspradėjo pūti dar laukuose, o ir saugyklose nuostolių gali būti daugiau negu įprastai".
Tiksliai nustatyti, koks patogenas pūdo šakniavaisius, mokslininkei Elenai Survilienei padeda laboratorinė įranga
Nuostolių daugiausiai padaro puviniai, kuriuos sukelia patogeniniai grybai ir bakterijos. Šakniavaisiai gali būti užkrėsti tiek iš išorės, tiek iš vidaus, infekcijai patekus į šakniavaisio vidų per šakneles, ligotus lapus, ligų, kenkėjų ar kitaip mechaniškai padarytus pažeidimus. Labiausiai infekcijai bus neatsparūs užmirkusiose dirvose atsidurusios daržovės.
Jei pažeidimo požymiai yra neryškūs, nematomi, užkrėsti šakniavaisiai lengvai patenka į sandėlius ir vėliau tampa infekcijos židiniais. Šakniavaisių paviršiuje formuojasi neryškios balsvos spalvos plėvelės pavidalo apnašas, kuris, priklausomai nuo užkrato rūšies, vėliau įgauna baltą, pilką, rausvą, gelsvą, rudą ar žalsvai juodą spalvą. Šakniavaisio vidaus audiniai minkštėja, pūva arba džiūsta (šlapiasis arba sausasis puvinys), tamsėja, nors kai kada vidaus audinių spalvos pakitimo ir nebūna.
Kas tie pagrindiniai daržovių pūdytojai?
Pagrindiniai produkcijos pūdytojai yra Botrytis cinerea, Phoma betae, Sclerotinia sclerotiorum,Rhizoctonia solani, Alternaria, Fusarium, Pythium, Phytophthora genčių grybų rūšys.
Nuo Fusarium spp. infekcijos pažeistų šakniavaisių tiek išorės, tiek vidiniai audiniai pasidengia baltos arba rausvos spalvos grybienos su konidijomis apnašu. Fuzarioze šakniavaisiai suserga tiek vegetacijos metu, tiek sandėliuojami.
Botrytis cinerea ir Sclerotinia sclerotiorum grybai sudaro skleročius, todėl užkratas ilgą laiką gali likti patalpose, ant konteinerių, inventoriaus. Taip pat užkratas gali patekti ir iš lauko.
Fomozės (Phoma betae) požymiai lauke aptinkama vegetacijos pabaigoje. Ant senesnių apatinių lapų formuojasi 1-2 cm, kai kurios iki 3 cm ovalios, šviesiai rudos spalvos, lietingu oru - juodos koncentriškai apvalios dėmės. Palaipsniui dėmėse formuojasi juodos spalvos piknidės.
Ant sandėliuojamų šakniavaisių fomozės požymiai pradeda reikštis po 1-2 mėnesių, o masiškai - laikymo pabaigoje, pavasarį. Ant pažeistų šakniavaisių formuojasi juodos spalvos grybo apnašas su gausiomis piknidėmis. Didelę įtaką patogenezei turi dirvožemio sąlygos. Ligos intensyvumas būna didesnis rūgščiame, molingame dirvožemyje, kai aukštai stovi gruntinis vanduo, nesubalansuota mineralinė mityba su azoto trąšų pertekliumi.
Ant apkrėstų Alternaria spp. šakniavaisių atsiranda apskritų arba netaisyklingų juodų įdubusių dėmių, plintančių tiek audinių paviršiuje, tiek ir viduje. Dėmių vieta apsitraukia tamsiomis beveik juodomis apnašomis (iš čia ir puvinio pavadinimas - juodasis puvinys). Pūvantys šakniavaisiai nesuminkštėja, lieka kieti, sausi. Bet jei pažeidimo vietose pradeda daugintis kiti parazitiniai grybai ir bakterijos, daržovės pradeda pūti šlapiai.
Rhizoctonia solani plačiai paplitęs dirvoje ir gali susargdinti daugiau kaip 100 skirtingų augalų rūšių. Apkrėsti šakniavaisiai išsiskiria deformuotu, grublėtu paviršiusmi, kartais pūva. Ypač greitai supūva paviršiniai audiniai. Rizoktoniozė ypač žalinga gali būti rūgščiose (durpingose), drėgnose dirvose.
Pythium, Phytophthora genčių grybų sukeliami šakniavaisių, ypač morkų, pastarnokų puviniai dažniau pasireiškia sunkesnėse, molingose užmirkstančiose dirvose. Morkų paviršiuje matomos įvairaus dydžio pradžioje pilkšvos, vėliau juoduojančios dėmės.
Ant ligotų šakniavaisių - antrinė infekcija
Paprastai ant ligotų šakniavaisių vystosi antrinė Rhizopus nigricans, Mucorales spp. Penicillium spp., Aspergillus spp. ir kitų saprotrofinių grybų infekcija. Šie grybai sukelia alkoholio ir kitos rūšies fermentaciją, kurios metu audiniai minkštėja, praskysta, išsiskiria specifinis, bjaurus kvapas. Rhizopus nigricans vystosi, kai laikomų daržovių krūvose pakyla temperatūra.
Sandėliuojamų šakniavaisių puvimo procese intensyviai dalyvauja bakterijos, ypač gausiai - įpusėjus laikymo terminams, ypač kai burokėliai ir morkos būna praradusios kokybę dėl grybinės infekcijos, o audiniai netekę turgoro.
Puviniams taip pat neatsparūs smulkūs, nesubrendę ar peraugę šakniavaisiai. Ligų intensyvumui didelę reikšmę turi nepakankamas augalų apsirūpinimas mikroelementais (boru, variu, manganu, geležimi, cinku, molibdenu) vegetacijos metu, ligų ir kenkėjų pažeidimai, klimatinių sąlygų sukelti padariniai, kai į sandėlius patenka apvytę, pašalę ar kitaip mechaniškai pažeisti šakniavaisiai.
Kaip sumažinti sandėliavimo nuostolius?
Pirmiausia, rekomenduojama laikytis netrumpesnės kaip 3-4 metų sėjomainos. Reikia pasirinkti atsparias ligoms veisles ir hibridus su geromis sandėliavimo savybėmis. Būtina laiku kontroliuoti ligas ir kenkėjus vegetacijos metu. Svarbu optimaliu laiku nuimti derlių, nes per anksti nuimti šakniavaisiai būna ne visai subrendę, apvytę, per vėlai - dažniau pašąla, todėl prasčiau laikosi. Vengti šakniavaisių daužymo ir mėtymo iš aukštai nuėmimo, transportavimo ir sandėliavimo metu. Žiūrėti, kad tarp laikomos produkcijos neįsimaišytų lapų, nes jie greičiau pūva.
Padeda ir elementari šakniavaisių atranka: į sandėlį nedėti ligotų, mechaniškai pažeistų, apvytusių, pašalusių šakniavaisių. Dėl nepalankių derliaus nuėmimo sąlygų tikėtina, kad daržovės prasčiau laikysis, todėl būtina reguliariai tikrinti laikomą produkciją ir aptikus gendančių daržovių, jas iš karto pašalinti.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)