Kaunas. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijoje per beveik 40 veiklos metų keitėsi ne tik technologijos, bet ir žmonės. Laboratorijos vadovas prof. Almantas Šimkus tikisi, kad užsienio universitetai nepavilios gabiausių jo mokinių.

LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijos institutui priklausančiai laboratorijai prof. A. Šimkus (nuotr.) vadovauja nuo 2013 m. Jis didžiuojasi, kad joje sukaupta visa reikiama aparatūra ir įvaldytos šiuolaikinės tyrimo metodikos. O 2014 m. atsirado dar didesnės galimybės analizuoti mėsos kokybę ir jos sudėtį - slėnis „Nemunas" padėjo įsigyti didelių galimybių dujų chromatografinę sistemą. Tai - moderniausia Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijos aparatūra, kainavusi pusę milijono litų. Visa gausi laboratorijos įranga vertinama daugiau kaip milijonu eurų.

Tačiau dar labiau negu šiuolaikinėmis technologijomis prof. A. Šimkus džiaugiasi savo moksliniu kolektyvu. Jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Vilma Valaitienė - trijų vaikų mama, sugebanti derinti motinystę su moksline veikla. Ji yra apgynusi mokslų daktarės disertaciją „Mineralinių medžiagų kiekis galvijų ir kiaulių mėsoje". Disertaciją rengia ir doktorantė Jolita Klementavičiūtė. Svarbiausios mokslinio kolektyvo pagalbininkės - laborantės Ilona Preikšienė ir Guoda Stanytė.

Visas laboratorijos kolektyvas (iš kairės): prof. Almantas Šimkus, Ilona Preikšienė, Jolita Klementavičiūtė, Guoda Stanytė ir dr. Vilma Valaitienė

Analizuoja mėsos kokybę ir jos sudėtį

Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijoje atliekami žemės ūkio gyvulių ir paukščių, laukinių žvėrių mėsos ir žuvies tyrimai, vertinama mėsos kokybė. Tyrimai vykdomi siekiant gerinti gyvulių mėsos chemines, technologines, mitybos ir biologines savybes genetiniu ir ne genetiniu būdu. Didelis dėmesys skiriamas mėsos produkcijos saugai ir ekologiškumui, kuriami pašarų priedai, gerinantys mėsos kokybę. Laboratorijos bazėje parengta per 20 mokslo daktaro disertacijų.

Tyrimus disertacijai apie natūralių priedų įtaką gyvulių produktyvumui ir mėsos kokybei jau pradėjo daryti J. Klementavičiūtė. Ji dirba su natūraliomis medžiagomis ir augalų (čiobrelių, ežiuolių, mėtų) ekstraktais, tiria česnakų, jonažolių, topinambų, moliūgų įtaką gyvulių produktyvumui ir mėsos kokybei.

Pagal ES reikalavimus laboratorija buvo modernizuota jau prieš dešimtmetį. O praėjusiais metais atsirado dar didesnės galimybės analizuoti mėsos kokybę ir jos sudėtį - jas suteikia dujų chromatografinė sistema su liepsnos jonizaciniu ir masių detektoriais. Ši sistema skirta mėsos baltymams išskirti ir identifikuoti, jų struktūrai tirti ir analizuoti, nustatyti maistinę ir biologinę vertę pagal baltymų kiekį ir jų kokybę, taip pat - peptidų ir amino rūgščių kiekį, jų santykį mėsoje ir kita. Taigi, laboratorijoje įmanoma nustatyti riebalų, baltymų, sausųjų medžiagų, pelenų kiekį mėsoje. Čia tiriamas mėsos spalvingumas, vandeningumas, vandens rišlumas, mėsos švelnumas, virimo nuostoliai, mėsos pH, cholesterolio kiekis, vitaminai, riebalų ir amino rūgštys raumenyse.

Dujų chromatografinė sistema - moderniausia Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijos aparatūra

Laboratorijos mokslininkai gali įvertinti gyvulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes; nustatyti mėsos chemines ir fizines savybes, apibūdinančias jos kulinarinę, technologinę ir biologinę vertę. Taip pat tiriama šėrimo ir laikymo technologijų ir atskirų pašarų bei jų priedų įtaka gyvulių mėsos produkcijai ir jos kokybei.

Pasak prof. A. Šimkaus, dabar didžiausia problema - mokslinių tyrimų finansavimas. Tyrimams lėšų niekas neskiria, juos mokslininkams reikia užsidirbti ir gauti vykdant įvairius projektus.

Didžiulės galimybės atlikti tyrimus

„Naujuoju chromatografu labai džiaugiamės, - sako daugiausia darbo su šiuo aparatu patirties sukaupusi J. Klementavičiūtė. - Kol jo nebuvo, vyko rutininiai mėsos kokybės tyrimai, o dabar galime atlikti gilesnius tyrimus (aminorūgščių, riebalų ir transriebalų rūgščių bei kitus), reikalingus mokslui."

Laboratorijoje yra ir aukšto slėgio skysčių chromatografas, naudojamas organinių mišinių analizei, cholesterolio kiekiui raumenyje, taip pat vitaminams, nukleorūgštims ir kitoms organinėms medžiagoms nustatyti. „Tokiais dviem moderniais aparatais ne visos laboratorijos gali pasigirti, - didžiuojasi A. Šimkus. - Aišku, dar būtų galima laboratoriją papildyti kitais aparatais, pavyzdžiui, spektrofotometru, kuris galėtų nustatyti sunkiuosius metalus. Bet ir su dabartine įranga jau galime dirbti visavertį darbą ir atlikti tyrimus, nes chromatografų galimybės neišsemiamos."

Profesorius džiaugiasi, kad laboratorijoje yra visos galimybės tiek rutininiams, tiek moksliniams tyrimams atlikti. Jo teigimu, už tai reikia Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, kuris supranta laboratorijos reikšmę ir ją išlaiko. „Mūsų kolektyvas puikus, dirba jauni žmonės, imlūs, gabūs, nesugadinti maksimalistai. Laboratorijos potencinės galimybės didelės, idėjų ir noro turime daugiau, negu reikia, tad mums reikia tik šiek tiek finansavimo ir palankesnio valstybinio požiūrio, tada galėtume kalnus nuversti", - entuziastingai kalba prof. A. Šimkus.

Visą publikaciją skaitykite balandžio mėn. žurnale „VETinfo" (Nr. 2)

MŪ inf.