Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Mokslas
Sprendžiant žemės ūkio specialistų trūkumą – nauji pasiūlymai

Akademija, Kauno r. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) sugrįžo prie žemės ūkio specialistų rengimo problemų, kurių agroverslui artimoje ateityje truks vis daugiau.

Tuo tikslu buvo surengtas išvažiuojamasis KRK posėdis VDU Žemės ūkio akademijoje. Gyvai jame dalyvavo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, nariai Vigilijus Jukna, Jonas Gudauskas ir Vidmantas Kanopa. Posėdis buvo transliuojamas ir nuotoliniu būdu.     

VDU rektorius prof. Juozas Augutis teigė, kad trūksta ne studentų universitetams, trūksta specialistų. „Binarinė kolegijų ir universitetų sistema buvo pateisinama, kol studentų srautas buvo pakankamas. Dabar jau laikas ją keisti, nes ji nepasiteisina“, – teigė profesorius.

Bioversija 22 02 02

Binarinė sistema universitetų misiją apibrėžia kaip vykdančių mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas, o kolegijų – kaip tų, kurios koncentruojasi į bendradarbiavimą su darbo rinkos atstovais ir regioninę plėtrą.

VDU KRK posėdyje pateikė siūlymą, kaip reikėtų keisti sistemą, atsižvelgiant į laikmečio aktualijas.

„Mūsų siūlymas ir matymas labai paprastas – reikėtų jungti atskirų krypčių, tokių kaip žemės ūkio studijos, jėgas, padaryti vieną sektorių. Tik tam reikėtų keisti įstatymą, kito kelio nematome“, – Seimo KRK nariams savo viziją dėstė VDU rektorius, tikėdamasis politikų palaikymo. Tai jau šiek tiek aptarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM).

Siūlo kurti mokslo įstaigų konsorciumą

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė pristatė universiteto viziją, kaip spręsti kvalifikuotų žemės ūkio ir miškų specialistų trūkumo problemą. Prioritetinis ir neatidėliotinas uždavinys – konsoliduoti išlikusias žemės ir miškų ūkio specialistų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų rengimo įstaigas koordinuotai veiklai. 

„Tai ilgalaikis uždavinys, kurio pirmame etape tikslinga įsteigti žemės ir miškų ūkio specialistus bei kvalifikuotus darbuotojus rengiančių mokslo ir studijų įstaigų konsorciumą“, – tokią idėją pristatė profesorė.

Konsorciumą inicijuoja VDU ŽŪA ir jo steigime bei veikloje pasirašant konsorciumo sutartį būtų kviečiami dalyvauti kai kurie kiti su žemės ūkiu susiję universitetai bei kolegijos, profesinio mokymo įstaigos.

Konsorciumo pagrindinės funkcijos būtų žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros specialistų, taip pat kvalifikuotų darbuotojų rengimo sistemos gerinimo koncepcijos parengimas, įgyvendinimo vertinimas; būtinų teisės aktų inicijavimas; kvalifikuotų darbuotojų rengimo poreikio tyrimų inicijavimas; naujų studijų ir profesinio mokymo programų poreikio vertinimas; žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros specialistų rengimo pakopinės sistemos, integruojant žemesnėse pakopose įgytus mokymosi ir studijų pasiekimus, tobulinimas; naujų mokslo žinių integravimo į universitetines ir kolegines studijas, bei profesinį mokymą vertinimas; tarpinstitucinio studijų materialiųjų išteklių ir infrastruktūros naudojimo sąlygų nustatymas.

Taip pat numatoma vykdyti studentų mainus, dalytis dėstytojais, mokymosi ištekliais, efektyviau bendrauti su darbdaviais, socialiniais partneriais ir kt. Pasak kanclerės, tai būtų „evoliucinis pasirengimas link aukštojo mokslo integralios sistemos sukūrimo, ruošiant aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir kaimo plėtros specialistus darbo rinkai.“

Pristatydama gerai paruoštus namų darbus prof. A. Miceikienė taip pat užsiminė, kad konsorciumo veikloms išplėtoti, planui parengti yra tikslingas ŠMSM ar ES struktūrinių fondų finansuojamas pilotinis projektas.

Reikia specialistų kaime? Sudarykite jiems sąlygas!

VDU rektorius J. Augutis patikino, kad šis siūlymas dėl konsorciumo jokiu būdu nereiškia noro sunaikinti kolegijų ir palikti vien universitetinį mokymą: „Priešingai. Kadangi artimiausiu metu specialistų nepadaugės, kad ir ką darytume, žmonių trūksta visose srityse, tad siekiant juos racionaliai išnaudoti, siūlome jungti ir profesinį, ir koleginį bei universitetinį rengimą, rasti teisinį konsorciumo ar kaip kitaip tai pavadintume mechanizmą.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas studijų politikos klausimais Andrius Zalitis sutinka su VDU pozicija, kad binarinė sistema yra atgyvenusi ir jau subrendo poreikis peržiūrėti kolegijų ir universitetų takoskyrą, kaip efektyvinti aukštojo mokslo institucijų tipus. Apie tai, ką kalbėjo rektorius – formuoti universitetines kolegijas, leisti kitoms institucijoms integruotis tarpusavyje, anot ministerijos atstovo, yra viena iš svarstomų galimybių.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas minties dėl konsorciumo kol kas nekomentavo, nes ją išgirdo pirmą kartą, be to, jo manymu, tai bus politinis sprendimas. Jis palietė dar vieną problemą – trūkstant studentų, aukštąsias mokyklas palieka kompetentingi dėstytojai ir mokslininkai.

„Kalbant apie sprendimus, kurie bus po kelerių metų ar anksčiau, valstybės kvota specialistams parengti, nežiūrint to, kiek įstoja studentų, galėtų užtikrinti, kad bus išlaikoma studijoms reikalinga infrastruktūra ir tie specialistai bus rengiami. Studijos turi būti grįstos mokslu, ir jeigu kurios nors krypties mokslininkų pritrūksime, sistemą atgaivinti ir padaryti ją efektyvia, kokybiška, bus labai sunku“, – sakė M. Malakauskas, pabrėžęs, kad sprendimų, kurie padėtų spręsti žemės ūkio krypties specialistų rengimą, reikia jau ateinančiais mokslo metais.

Posėdyje prakalbus apie konkursinio balo kartelę, A. Zalitis teigė, kad kol kas nėra numatyta svarstyti atskirų sektorių minimaliųjų reikalavimų taikymo, tačiau yra rengiami keli įstatymo pakeitimai, kurie gali visą aukštojo mokslo sistemą padaryti socialiai jautresne.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad jaunimo norą grįžti dirbti į kaimą, t. y. ir rinktis žemdirbiškas studijų programas, labai lemia ir įsikūrimo kaime galimybės.

„Jaunieji ūkininkai gauna paramą, jaunieji specialistai – absoliučiai nieko. Apie tai kalbame seniai, bet niekas negirdi. Prašau įrašyti į protokolą – 2023–2027 m. strategijoje turi būti numatyta ir pateikta Briuseliui, kad jauniesiems specialistams (agronomams, veterinarijos gydytojams ir kt.), važiuojantiems dirbti į kaimą, būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip jauniesiems ūkininkams, įsigyti būstą ar darbui būtinas priemones. Tai įrašyti į strategiją galima, tik reikia pasistengti“, – dar vieną racionalią išeitį pasiūlė ir J. Sviderskis.

Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis, baigiant svarstyti šį klausimą, retoriškai klausė, ar ir žemės ūkio specialistus reikės pirkti kaip krepšininkus iš kitų šalių?

Surėmė ietis dėl mokslinių tyrimų finansavimo

Seimo KRK posėdyje daug diskutuota ir dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų užsakomųjų mokslo darbų ir vykdomų viešųjų pirkimų, kuriais įsigyjamos konsultavimo ar susijusios paslaugos, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vykdomų nacionalinių, tarptautinių, EK, ES fondų investicijų priemonių, skirtų finansuoti mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje.

Posėdyje pristatyta, kiek ir kokių užsakomųjų mokslo darbų atlikta 2020–2021 m., kokios tyrimų rėmimo galimybės. Tokį klausimą inicijavęs Seimo KRK narys V. Jukna stebėjosi, kad iš 44 ŽŪM užsakytų tyrimų tik 6 susiję su gyvulininkyste, o 2021 m. su šiuo sektoriumi nebuvo nė vienos susijusios temos, „pamiršusi“ gyvulininkystę ir LMT, o jaunieji mokslininkai neturi galimybės dalyvauti konkursuose.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė mano, kad 6 užsakymai gyvulininkystei nėra mažai, nes žemės ūkis daugiašakis. Tačiau V. Jukna mano kitaip: „Jeigu gyvulininkystė pripažinta prioritetine žemės ūkio šaka, ji neturi būti pamiršta.“

LMT atstovavęs prof. Pavelas Duchovskis Seimo nariui atsakė, kad LMT finansavimo neskirsto pagal sritis – konkurse mokslinio projekto finansavimui gauti gali dalyvauti visi, „kas laimi, tas laimi“ – projektus vertina tarptautinių ekspertų grupė.

V. Pranckiečio kritika buvo gerokai griežtesnė – jam susidarė įspūdis, kad dalis ŽŪM patvirtintų projektų atrodo kaip Žemės ūkio rūmų palaikymas. „Kas turi daugiausia kompetencijos dėl dirvožemio tyrimų? Tokius projektus laimi ta įstaiga. Atvirai sakykite, kad tai – nenumirimo dotacija“, – rėžė Seimo KRK pirmininkas, pakvietęs visus tolesnei ir platesnei diskusijai, kad mokslo lėšos pasiektų tuos, kam jos ir skirtos.  

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos