Medisonas (JAV). Mokslininkai iššifravo morkų genomą ir atskleidė nemažai naujų faktų apie šias daržoves. lygindami skirtingų veislių morkas su jų laukinėmis atmainomis, mokslininkai aptiko savybių, genetiškai siejančių morkas su vynuogėmis, pomidorais, kiviais ir bulvėmis, vadinasi, šie augalai turėjo bendrą protėvį.

Kiek vėliau morkos atsiskyrė nuo salotų ir dabar priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir prieskoniniai augalai, pavyzdžiui, petražolės ir pankoliai. Paaiškėjo, kad morkos pirmąkart sukultūrintos Viduriniuosiuose Rytuose prieš 1100 metų ir patvirtina teoriją, kad sukultūrinti augalai kyla iš vieno regiono, o ne iš kelių, teigiama Viskonsino-Medisono universiteto mokslininkų išvadose.

Oranžinę spalvą suteikiančius karotenoidus organizmas paverčia vitaminu A, kuris labai svarbus regėjimui ir vystymuisi

Pirmosios auginamos morkos, priešingai nei jų balti laukiniai protėviai, buvo violetinės ir geltonos spalvos. Oranžinės morkos atsirado tik apie 1500-uosius Europoje. Dar neaišku, kodėl išpopuliarėjo būtent spalvotos morkos, bet tikrai žinoma, kad ne dėl geresnio skonio, nes jį ir spalvą reguliuoja atskiri genai. Mokslininkai laimingu sutapimu vadina tai, kad spalvą suteikiantys pigmentai morkose kaupia vitaminus, o oranžinės morkos yra pačios maistingiausios.

Morkose aptiktas naujas genas, kuris padeda joms kaupti pigmentus. Įdomu tai, kad pigmentus augalai paprastai naudoja pajusti šviesai ir vykdyti fotosintezei, tačiau šaknims po žeme iš pigmentų jokios naudos. Manoma, kad spalvotos šaknys atsirado dėl genų mutacijos, kurią augintojai pastebėjo ir norėjo išsaugoti.

„Galbūt tokiu būdu, pagal spalvą, jie atskirdavo „saviškes" nuo laukinių morkų, augančių už 50 metrų," - spėja genetikos profesorius Filas Saimonas (Phil Simon).

MŪ inf.