Akademija (Kėdainių r.). Šilti orai labai palankūs kenkėjams plisti: žieminių augalų pasėliuose jie ne tik daro žalą patys, bet ir perneša ligas, kurios gresia didžiuliais derliaus nuostoliais kitąmet.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sako, kad šį rudenį žieminių rapsų pasėliuose stebimas didelis šakniagumbinių paslėptastraublių plitimas.

Pasak mokslininkės, šių kenkėjų lervos įsikuria rapsų stiebuose (tose vietose susiformuoja į gumbą panašios išaugos), tokie augalai susilpnėja ir prasčiau žiemoja. Nuo visiško pažeistų rapsų žuvimo gelbėja pastarųjų metų švelnios žiemos.

Šakniagumbinių paslėptastraublių lervų poveikyje susiformavusi rapso stiebo išauga

Anksčiau, kai rapsų sėkloms beicuoti buvo galima naudoti sisteminius insekticidus, problema dėl šakniagumbinių paslėptastraublių plitimo pasėliuose nebuvo tokia aktuali. Tačiau pastaraisiais metais, kai ES uždraudė kai kurias beicų veikliąsias medžiagas, kitų veiksmingų būdų, kaip išvengti minėtų kenkėjų daromos žalos, praktiškai nėra.

Ar verta rudenį purkšti žieminių rapsų pasėlius insekticidais? E. Semaškienės pastebėjimu, insekticidai gali sumažinti vabalų kiekį pasėliuose, tačiau itin sudėtinga pataikyti purškimo laiką, ypač nustatyti purškimo pradžią.

„Mūsų bandymų laukeliuose net gi padėtos geltonosios ar kitos kenkėjų gaudyklės ne visuomet parodo tikrąją padėtį. Atlikdami stebėseną pastebėjome, kad gaudyklėse paslėtastraublių neradus,  rapsų pasėlyje jų jau yra“, – sako R. Semaškienė. Kenkėjų plitimas labai susijęs su vyraujančia oro temperatūra, tad meteorologinių sąlygų sekimas, įvairių modelių taikymas prisideda prie tikslesnių sprendimų dėl insekticidų panaudojimo.

Amarai platina virusinę javų ligą

Šilti orai rudenį, kai laikosi +10–12 ℃ ir aukštesnė šiluma, labai palankūs sparnuotiesiems amarams skraidyti. Jie dažniausiai plinta žieminių kviečių pasėliuose. Nors patys amarai rudenį didelės tiesioginės žalos sudygusiems javams nepadaro, bet gali pernešti virusus, kurie sukelia ligas.

Pasak R. Semaškienės, pastaraisiais sezonais stebimas virusinės ligos – miežių geltonosios žemaūgės plitimas. Šį virusą platina įvairių rūšių amarai. Liga pažeidžia įvairius javus, tame tarpe ir kviečius. Nuostoliai dėl šios ligos, kaip rodo mokslininkų atliktų tyrimų duomenys, gali siekti net iki 50 proc. derliaus, kitaip tariant, derlius gali būti per pusę mažesnis.

„Ūkininkai daug investuoja į kviečių auginimą, o dėl virusinių ligų gali netekti pusės derliaus, tai – didžiuliai nuostoliai“, – sako mokslininkė.

Sparnuotasis amaras ant kviečio lapo

Amarai virusais kviečius užkrečia dar rudenį. Tuomet jokių ligos požymių nesimato. Jie išryškėja tik vasarą, antroje javų vegetacijos pusėje – augalų viršutiniai lapai tampa gelsvi, rusvi. Šios ligos pažeisti augalai pradeda anksčiau bręsti, senėti. Javams subrendus ir nulijus varpos patamsėja. Ligos apimti augalai suformuoja mažiau stiebų, varpose užmezga mažiau grūdų, o jie būna smulkesni.

Kaip teigia mokslininkė, vienas pagrindinių būdų sumažinti virusių ligų riziką kviečiuose – nesėti jų per daug anksti. „Nepatartina sėti kviečių rugsėjo pirmoje pusėje. Geriau šiek tiek vėlinti darbus – sėti rugsėjo antroje pusėje, iki spalio pradžios“, – pataria R. Semaškienė.

Vėliau pasėtuose javuose amarų plitimo tikimybė sumažėja, nes jau būna vėsesni orai. Tačiau yra ir kita „medalio pusė“ – pernelyg vėlyva sėja didina javų daigų užsikrėtimą pavasariniu pelėsiu, kuris  mažina pasėlių būsimo derliaus potencialą. Todėl javų, rapsų augintojai turi gebėti išlaviruoti tarp įvairių situacijų ir pasirinkti tokius sprendimus, kurie turėtų mažesnių neigiamų padarinių būsimam derliui.

Kitas klausimas – ar reikia rudenį kviečių pasėliuose amarus naikinti insekticidais? Pasak R. Semaškienės, jeigu šių kenkėjų pasėlyje matyti, prognozuojami šilti orai, purškimas nepakenktų.

Be to, reikia nepamiršti prižiūrėti laukų pakraščius – naikinti ten piktžoles, kurios tampa kenkėjų prieglobsčiu. Užkrato šaltiniai taip pat yra pabiros, vis dar laukuose esantys kukurūzai.

„Pastebime, kad kenkėjų gausą skatina ne tik šilti orai, bet ir pasikeitusios agrotechnologijos – tarpinių pasėlių plėtra. Pavyzdžiui, šiemet tarpiniuose pasėliuose auginamus augalus (garstyčias)  gausiai pažeidė pjūklelių lervos“, – pastebi R. Semaškienė.

Taigi, šilti orai, besikeičiančios agrotechnologijos sukelia javų ar rapsų augintojams naujų iššūkių, tenka ieškoti nestandartinių sprendimų, bandant rasti mažiausiai nuostolingus variantus.