Akademija (Kauno r.). Tik turėdamas sveikas šaknis, augalas gali augti. Netgi sakoma, kad augalų smegenys yra jų šaknyse - taip pabrėžiama šaknų svarba augalų gyvavimui. Apie augalų šaknų biologiją, morfologiją ir funkcijas buvo diskutuota Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje mokslinėje konferencijoje.

Štutgarto-Hohenheimo universiteto profesorius Evaldas Zyverdingas (Ewald Sieverding) savo pranešime pabrėžė, kad žemės ūkio augalų šaknų morfologija labai skirtinga - yra labai smulkučių šaknų ir labai galingų, įsiskverbiančių į žemę iki 2 metrų ir net giliau. Be to, šaknų augimas labai priklauso nuo sąlygų dirvoje. Optimali temperatūra šaknis formuotis yra 20 laipsnių šilumos. Kai temperatūra kyla iki 25-30 laipsnių, šaknims darosi per karšta ir jų formavimasis sulėtėja.

Šaknų, o kartu ir viso augalo, augimas labai priklauso nuo jų simbiozės su dirvoje gyvenančiais mikroorganizmais. Mikorizė - šaknų simbiozė su grybais, kurią sudaro apie 80 proc. augalų. Grybų hifai apraizgo šaknis ir savo išskiriamomis rūgštimis bei fermentais skaido humusą ir kitas organines medžiagas, padarydami jas prieinamas augalams. Grybai padeda šaknims siurbti vandenį ir mineralines medžiagas - fosfatus, nelaisvąjį azotą.

Profesorius Evaldas Zyverdingas pastebėjo, kad kai kurie augalai apskritai gali augti tik tada, kai substrate yra atitinkamų grybų

„Apie 2 000 augalų rūšių yra priklausomi nuo mikorizės, daugiausiai tai medžiai. Iš žemės ūkio augalų mikorizę formuoja javai, žolės, bulvės, daugelis daržovių, gėlės, vaismedžiai. Neformuoja - rapsai, cukriniai runkeliai, bastutiniai augalai", - vardijo E. Sieverding.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad mikorizė šaknų siurbiamąją galią padidina nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Be to, dėl mikorizės augalai būna atsparesni nematodams. „Vieni iš grybų - glomalinai - padeda išlaikyti stabilius dirvos agregatus, turi didelės įtakos dirvos struktūros gerinimui, taip pat vandens ir oro režimui dirvoje. Kadangi cukriniai runkeliai nesuformuoja mikorizės, tai po jų auginimo dirva būna prastesnės struktūros", - pastebėjo profesorius E. Zyverdingas.

Vakar ASU vyko konferencija „Augalų šaknys: biologija, morfologija ir funkcijos"

ASU docentė Nijolė Maršalkienė priminė, kad vienų augalų įtaką kitiems žmonija pastebėjo nuo seno. Pavyzdžiui, mūsų močiutės žinojo, kad obelį po obels galima sodinti tik po 50 metų, kad svogūnai prastai auga po kopūstų, o morkos nemėgsta burokėlių kompanijos. Moterys, mėgstančios namus puošti gėlėmis, puikiai žino, kad tulpės ir kitos gėlės kur kas greičiau nuvysta pamerktos kartu su narcizais, o rožės vazoje iš viso nemėgsta kitų gėlių kompanijos.

Alelopatija - bet kokia tiesioginė ar netiesioginė vieno augalo ar mikroorganizmo sąveika su kitu per jų produkuojamas ir į aplinką išskiriamas medžiagas. Daugiausia medžiagų išskiria šaknys, tai pat lapai ir stiebai.

Poveikis gali būti slopinantis arba skatinantis, kitaip tariant, augimą gali stimuliuoti arba slopinti. Iš žemės ūkio augalų bene stipriausiai alelopatines medžiagas išskiria kviečiai, avižos, ryžiai, grikiai, svidrės, dobilai, liucernos. Alelopatija ypač svarbi miško augalams.

N. Maršalkienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje atrastos naujos grybų rūšys - geltonoji plutpintė, vadinamasis Nidos baravykas (jis jau prieš kelis dešimtmečius buvo randamas Kuršių Nerijoje, bet dabar išplito į žemyninę šalies dalį), kimininis juodausis, plonakojis dyglutis ir lietuviško pavadinimo neturintis, ypatingai keistos formos (panašus į aštuonkojį) Clathrus archeri - manoma, kad pastarasis grybas į Lietuvą galėjo atkeliauti su avių vilnos produktais.

„Vien iš šių naujų grybų išplitimo galima spręsti, kad kažkas pas mus keičiasi. Pokyčiai, be abejo, vyksta ir dirvoje, nors mes jų nematome", - sakė ASU docentė Nijolė Maršalkienė

Lietuvoje jau auga daugiau kaip 500 svetimžemių augalų, tarp kurių ir invaziniai - Sosnovskio barštis, siauralapis lubinas, smulkiažiedė sprigė, raukšlėtalapis erškėtis ir kiti. Invaziniai augalai tampa problema, nes jie neturi natūralių priešų, kurie sustabdytų jų plitimą. Iššūkių mokslininkams, tyrinėjantiems alelopatinius augalų ryšius, kelia ir genetiškai modifikuotų augalų auginimas, mat nežinia, kokias konkrečiai medžiagas išskiria į aplinką tokie augalai.

ASU docentė Asta Ramaškevičienė pristatė judraus aliuminio jonų ir rūgščios dirvožemio reakcijos įtaką vasarinių miežių šaknų augimui - patyrinėjus tris miežių veisles (Džiugiai, Aura ir Auksiniai-3), nustatyta, kad rūgščioje dirvoje dėl aliuminio poveikio prasideda ląstelių diferenciacija, audiniai sensta daug greičiau, sutrinka šaknų formavimasis

Konferencijoje pristatyta dar daug įdomių pranešimų - apie augalų šaknų ir dirvožemio fermentų aktyvumo tarpusavio ryšius ekologiškai auginamų rapsų agrocenozėse, apie biodinaminių preparatų poveikį dirvos savybėms, mikroskopinių grybų įvairovę, spragšių lervų paplitimą skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose ir net apie trumų mokslinius tyrimus Lietuvoje.

MŪ inf.