Kaunas, kovo 29 d. Lietuvoje sukurtos kardelių, jurginų ir vilkdalgių veislės žinomos, vertinamos ir nesunkiai atpažįstamos užsienio pirkėjų. Deja, didžioji dalis Lietuvos gėlių selekcininkų dirba iš entuziazmo ir dažnai vien savo jėgomis nepajėgia išlaikyti ir išpopuliarinti sukurtų gėlių veislių.
Galimybė išsaugoti veislę – įrašyti ją į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Tačiau kiekvieno selekcininko svajonė – atrasti veislės nemirtingumo požymius, kad žmonės patys ieškotų, augintų, daugintų tam tikros veislės gėles dėl unikalių jos savybių.
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode surengtame tradiciniame šalies gėlių selekcininkų-kolekcininkų moksliniame seminare Augalų genų banko vyriausioji specialistė-dekoratyvinių augalų koordinatorė, Vilniaus universiteto botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja Stasė Dapkūnienė išaiškino, koks yra selekcininko sukurtos veislės kelias, kad augalas taptų saugomas nacionaliniu lygmeniu.
Kaip tapti nacionaliniu turtu?
Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ANGI) – tai atrinkti ir į centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą šaliai. Kaip tapti nacionaliniu turtu? Augalas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius atrankos kriterijus, turi būti įvertintos augalo morfologinės-dekoratyvinės savybės ir parametrai. Tuomet pasiūloma suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą ir gaunama aprobacija. Aplinkos ministro įsakymu suteikiamas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas ir įrašoma į centrinę duomenų bazę.
Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą koordinuoja kelios institucijos: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institutas – žemės ūkio (lauko augalų); Miškų institutas – miško augalų; Sodininkystės ir daržininkystės institutas – sodo ir daržo augalų; Botanikos institutas – vaistinių aromatinių; Vilniaus universitetas – dekoratyvinių augalų.
2004 m. įsteigtas Augalų genų bankas – tai biudžetinė įstaiga, organizuojanti ir koordinuojanti ANGI kaupimą ir tyrimą. Dirba nuolatinė ANGI komisija – patariamoji institucija, teikianti pasiūlymus Aplinkos ministerijai ANGI politikos ir strategijos formavimo klausimais.
Tarp saugomų gėlių – daugiausia bijūnų
Visų ANGI priskirtų augalų sąrašas pateikiamas Aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. DI-861 Dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašų patvirtinimo (Valstybės žinios,2010, Nr.4-164). Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta 48 lietuviškų bijūnų veislės: 4 Semiono Eicher–Lorkos krūminio bijūno(Paeonia suffruticosa Andrews); 19 Onos Skeivienės puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislių; 25 puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) Emilijos ir Jono Evaldo Tarvidų veislės. Taip pat 13 rūšinių bijūnų; 5 kiti augalai (paprastasis saulenis, pajūrinis pelėžirnis, pievinio šalavijo rubicunda forma, paprastasis burbulis ir keliažiedė tulpė), 4 švelniosios raktažolės.
Augalų genetiniams ištekliams priskirtos 4 bijūnų kolekcijos: O. Skeivienės sukurtų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislių ir selekcinių linijų lauko kolekcija VDU Kauno botanikos sode, rūšinių ir lietuviškų S. Eicher-Lorkos sumedėjusių bijūnų (Paeonia suffruticosa Andrews) lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute; Tarvidų puikiųjų bijūnų (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekcija VDU Kauno botanikos sode; lietuviškų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislių lauko kolekcija VU botanikos sode.
Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos ekspertizės laukia 39 lietuviškų vilkdalgių ir15 lietuviškų kardelių veislių.
Darbo daug, o pelno – mažoka
Kaunietis gėlininkas Alvidas Lukoševičius su gėlėmis dirba jau 30 metų – šiuo pomėgiu, vėliau tapusiu pragyvenimo šaltiniu, jį užkrėtė garsus gėlininkas Petras Balčikonis (būtent šio gėlių selekcijos patriarcho iniciatyva buvo suburta Lietuvos gėlių selekcininkų draugija). Pasak A. Lukoševičius, gėlininkui selekcininkui pirmiausia reikia geros vizualinės patirties, kad kurdamas ir atrinkdamas veisles iš karto atskirtų, koks požymis yra reikalingas, o koks ne.
„Vienas iš pagrindinių dalykų – išauginti didelį sodinamosios medžiagos kiekį, tik taip įmanoma veislės sklaida“, – įsitikinęs A. Lukoševičius, pridurdamas kad tiesiog fiziškai neįmanoma viename ūkyje auginti labai didelio veislių kiekio – pavyzdžiui, 1 000 kardelių veislių. Jis pataria veislių kūrėjams ne mažiau kaip penkerius metus sukurtą veislę stebėti ir tik tada, jei požymiai nesikeičia, išleisti į platųjį pasaulį. „Būna, kad vos sukurtas kardelis žavi žiedų grožiu ir gausa, o štai po penkerių metų iš dvidešimties žiedų telieka vos aštuoni, – atvejus iš praktikos pateikė augintojas. – Manau, kad nebūtina skubėti veislės registruoti. Na, žinoma, tai priklauso nuo to, koks yra selekcininko tikslas: kurti veisles sau ar plačiajai visuomenei“.
Alvidas Lukoševičius prisipažino, kad pastaraisiais metais selekcija jis užsiima tik simboliškai, visą laiką skiria versliniam gėlių auginimui – jų plotai užima jau 7 hektarus. Užmegzti tvirti prekybiniai ryšiai su Rusija, sukurta bendra logistikos sistema su Nyderlandų gėlininkais. Šiemet jau parduota 120 000 jurginų, 80 000 kardelių šakniagumbių. Anksčiau augindavo labai daug tulpių svogūnėlių, bet pastaraisiais metais jas parduoti darosi vis sunkiau, nes labai didelė konkurencija. „Selekcininko tikslas – atrasti veislės nemirtingumo požymius, tada veislė pati išsikovos savo vietą po saule. Pavyzdžiui, kardeliai Oskaras auginami jau per 60 metų, o žmonės jų ieško, noriai perka“, – įsitikinęs A. Lukoševičius.
Prie gėlių yra labai daug kruopštaus rankinio darbo, o pinigai ateina tik vieną kartą per metus. Ne vienas seminare pranešimą skaitęs gėlininkas pripažino, kad gėlių selekcija ir kolekcionavimas yra dažniau kaip brangus hobis, o ne pragyvenimo šaltinis. Garsi raganių kolekcininkė ir selekcininkė Janina Albina Vestartienė prisiminė, kad kažkada Šiauliuose buvo per 200 šių gėlių augintojų, o dabar jų gretos gerokai praretėjo – žmonės sensta, o jaunimui ši sritis nėra patraukli. J. Vestartienės kolekcijoje yra apie 100 raganių veislių, penktadalis iš jų – jos pačios sukurtos.
LGSD pirmininkė Danutė Jadvyga Dainauskaitė akcentavo selekcininkų darbų tęstinumo problemą ir lietuviškų gėlių veislių populiarinimo būtinybę. „Mes labai mažai žinome Lietuvoje vieni apie kitus. Vienas iš būtų susipažinti, o taip pat populiarinti lietuviškas veisles – parodos“, – sakė D. Dainauskaitė.
LGSD narys Paulius Ciplijauskas suskaičiavo, kad pastaraisiais metais gėlių kaina krito bene 10 kartų, o trąšos pabrango dvigubai. Suformuota procedūrinė uždanga (padidėję mokesčiai už karantininius sertifikatus, didelis PVM mokestis, muitai) stabdo prekybą gėlių sėklomis ir sodmenimis su užsieniu ne ką mažiau negu sovietiniais metais buvusi politinė uždanga. LGSD nariai pasirašė kreipimąsi į Žemės ūkio ministrą, kad būtų taikomą lengvatų mažmeninei prekybai su užsieniu palengvinti bei surasta būdų skirti ES paramą LGSD veiklai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)