Masačusetsas. JAV specialistai sukūrė biologinį tirpalą, kuriuo padengtos sėklos išgyvena ir sudygsta druskingoje dirvoje, rašo „Science Daily“.
Technologijos autorius, civilinės ir aplinkos inžinerijos profesorius Benedetas Marelis (Benedetto Marelli) jau anksčiau tyrinėjo biotrąšas, kuriose esančios rizobakterijos iš oro išgauna azotą ir perduoda jį augalams. Nors tokios bakterijos aptinkamos viso pasaulio dirvožemiuose, patalpintos į kitokią dirvą jos neišgyvena.
Problemai spręsti B. Marelis su komanda pasitelkė šilką, turintį natūralių apsauginių savybių, o taip pat trehalozę – cukrų, kurį kai kurie organizmai naudoja, kai trūksta vandens. Šilkas, bakterijos ir trehalozė buvo sumaišyti su vandeniu, ir į gautą tirpalą tyrėjai keletui sekundžių įmerkė sėklas. Per bandymus Masačusetso technologijų institute bei Maroke sėklos sėkmingai sudygo dirvose, kurios šiaip jau yra per sūrios žemdirbystei.
Pasak B. Marelio, technologijai naudojamas šilkas yra „tirpus vandenyje, todėl, patekęs į dirvą, jis iškart paleidžia bakterijas“. Tačiau kelių mikrometrų storio apvalkalas, kuriuo padengiamos sėklos, suteikia pakankamą apsaugą ir maistinių medžiagų, kad sėklos sudygtų „dirvoje, kurioje kitu atveju neaugtų niekas“.
Eksperimentai buvo atliekami su ankštiniais augalais, tačiau tikimasi, kad metodą pavyks pritaikyti ir kitų augalų sėkloms. Specialistai dabar kurs naujas medžiagas, kurios ne tik apsaugotų nuo druskos, bet ir gebėtų iš dirvos ištraukti vandenį, taip paversdamos sėklas atsparesnėmis sausroms.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Mineralinio azoto šalies laukuose mažai
2024-04-02 -
Kuria boružių kvapo repelentą nuo amarų
2024-03-29 -
Dirvožemio derlingumo didinimas: augalų ir mikroorganizmų simbiozė
2024-03-20
Skaitomiausios naujienos
-
Patvirtintos 2024 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2024-03-21 -
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
Laisvą valstybinę žemę žemdirbiams siūloma nuomoti dar dvejus metus
2024-04-08
(0)