Akademija, Kėdainių r. Mokslininkai pagal šiuo metu esamą žemės ūkio augalų būklę prognozuoja, kad potencialas geriems derliams gauti yra palyginti didelis.

Jeigu neįvyks stichinių gamtos reiškinių, labai tikėtina, kad šiemet derlingumas mūsų šalyje bus aukštesnis negu vidutinis, - tokia yra pirmoji šiemet prognozė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virgilijus Feiza, Algė Leistrumaitė, Virmantas Povilaitis ir Jūratė Ramanauskienė apibendrino kolegų surinktus duomenis iš laukų ir pagal juos prognozuoja, kad galima tikėtis gero derliaus.

Nors Lietuva maža, tačiau yra nemenkų skirtumų tarp šalies regionų, tad situacija laukuose apžvelgiama šalį suskirsčius į penkis regionus: Vakarų, Vidurio, Šiaurės, Pietryčių ir Suvalkiją. Pasėlių būklę ir derliaus prognozes numatyta fiksuoti 4 kartus: birželio 25 d., liepos, rugpjūčio ir rugsėjo 20 dienomis. Šiuo metu yra atlikta pirmoji derlingumo prognozė.

Šių metų pavasaris prasidėjo savaite anksčiau nei įprastai, dirvos greitai džiūvo ir visą balandį buvo sausos. Drėgmės kiekis jose tiek sumažėjo, kad siekė net augalų vytimo drėgmės lygį. Gegužės mėnesį palijo, padaugėjo drėgmės atsargų. Nors ir buvo susirūpinta dėl drėgmės trūkumo dirvose, vis tik tai nepadarė ženklaus neigiamo poveikio pasėliams.

Šiuo metu gausiai, kad ir trumpai, palyjant, drėgmės trūkumo augalai nejaučia. Deja, yra pavienių laukų, kur vėjuoti su lietumi ciklonai išguldė aukštą derlingumą žadėjusius žiemkenčių pasėlius.

Vidurio Lietuvoje

Vidurio Lietuvoje žieminių kviečių pasėliai yra labai geros arba geros būklės. Šiuo metu augalai baigė žydėti – pradeda auginti grūdą. Ligų ir kenkėjų mažai. Lapų septoriozė daugiausiai pastebima ant ketvirtųjų lapų, jie augalui jau ne toks reikalingi biomasei auginti. Išskirtinai jautrūs septoriozei žieminiai kviečiai tos ligos požymių turi ant aukštesnio ardo lapų. Miltligė ir geltonosios rūdys nustatomos taip pat tik labai jautrioms veislėms.

Gerai prižiūrimuose laukuose galima tikėtis ir 8–9 t/ha žieminių kviečių grūdų derlingumo. Deja, laukuose galima matyti ir labai plintančių dirvinių smilguolių bei tuščiųjų avižų.

Vėjuoti su stipriu lietumi ciklonai kai kur išguldė aukštą derlingumą žadėjusius žiemkenčių pasėlius

Žieminiai rapsai daugelyje laukų labai vešlūs, gerai išsivystę, šiek tiek pagulę, rodo didelį derliaus potencialą. Žieminių rugių ir kvietrugių pasėlių būklė gera, nors pasitaiko piktžolėtų. Žieminiai miežiai taip pat geros būklės. Baigia formuotis grūdas, augalai pradeda gelsti. Bus laukų, iš kurių derlingumas gali siekti iki 10 t/ha grūdų.

Vasariniuose kviečiuose pradėjo plisti miltligė, jautrios veislės jau pažeistos, bet kol kas nestipriai, tik pradžia. Pasėlių būklė gera. Vasariniuose miežiuose ir avižose ligų kol kas nėra. Randama amarų, lemų. Vasarinių kvietrugių sėjama nedaug, jų būklė gera.

Daugumoje laukų žirniai vešlūs, juose ligos dar nepasireiškia, išskyrus užmirkusius plotus. Randama vaisėdžių. Drėgnesnėse laukų vietose pradėjo pūti augalų šaknys, augalai gelsta dėl drėgmės pertekliaus.

Kanapių pasėliai, nepaisant sausringo pavasario, šiuo metu atrodo neblogai. Kukurūzų būklė patenkinama: jei bus drėgmės ir šilumos, tikėtinas geras jų derlingumas rudenį. Yra piktžolėtų pasėlių. Cukrinių runkelių pasėliai labai įvairūs – nuo patenkinamų iki labai gerai sudygusių bei prižiūrimų. Bulvių būklė įvairi. Dėl pavasarinių šalnų nukentėjo anksti sodintų ankstyvų veislių bulvės (jos jau kasamos).

Grikių pasėlių būklė gera: nepaisant buvusio sausringo laikotarpio, jie gerai sudygo, žydi. Nuimtas pirmasis daugiamečių žolių derlius panašus į praėjusių metų. Dobilų, auginamų sėklai, pasėliai tankūs, nepiktžolėti, žydi. Esant drėgniems ir šiltiems orams, laukuose suintensyvėjo piktžolių augimas. Užmirkusiuose plotuose augalai pradeda gelsti dėl drėgmės pertekliaus ir deguonies trūkumo dirvoje.

Vakarų Lietuvoje

LAMMC Vėžaičių filialo duomenimis, žieminių rapsų pasėliuose buvo pastebėta paslėptastraublių, rapsinių žiedinukų. Prieš žydėjimą vasariniuose javuose (kviečiuose, miežiuose) buvo pastebėta amarų, plito geltonosios rūdys bei miltligė. Tačiau, panaudojus fungicidus ir insekticidus, ligų bei amarų plitimas sustabdytas. Šiemet Žemaitijos zonoje gerai auga žirniai bei pupos.

Žieminių javų pasėliai atrodo neblogai. Kai kurie Kretingos, Plungės, Telšių, Skuodo ūkininkai, kurių žemės prastesnės, pastebi, kad dėl sausų ir karštų orų bei kritulių stygiaus atmesti šoniniai javų ūgliai. Klaipėdos rajono ūkininkas spėja, kad gali būti smulkesni grūdai. Pasitaikė žieminių rapsų laukų, kur nepanaudotas herbicidas. Todėl rapsai dėl gausesnio piktžolių skaičiaus prasčiau šakojosi.

Suvalkijoje

LAMMC Rumokų bandymų stoties duomenimis, cukrinių runkelių dygimas užsitęsė visą mėnesį ir dabar jų pasėliai labai nevienodi. Dauguma gražūs, bet yra laukų, kuriuose dėl šalto ir sauso pavasario, mažesnio drėgmės kiekio dirvožemyje (lengvuose dirvožemiuose) augalai blogai sudygo. Kai kur runkeliai nesudygo dėl vėjo erozijos - juos tiesiog nupustė. Dabar yra užmirkusių laukų vietų, taip pat krušos pažeistų plotų. Daug kur plinta bakterinė lapų liga – dėmėtligė.

Žieminių kviečių pasėliai atrodo gerai. Pasėliai tankūs, augalai aukšti, bet yra išgulusių. Plinta septoriozė, yra lemų ir pjūklelių pažeidimų. Kai kuriuose pasėliuose ypač daug dirvinių smilguolių. Žieminių rapsų pasėlių būklė gera, bet randama nemažai ankštarinių gumbauodžių ir rapsinių paslėptastraublių pažeidimų.

Vasarinių rapsų būklė tik vidutinė, yra retų pasėlių. Pavasarį dygstantiems augalams pakenkė sausas šaltas oras ir spragės. Vasarinių kviečių pasėlių būklė gera, pasėliai tankūs. Yra miltligės pažeidimų, daug pjūklelių ir lemų pažeidimų. Vasarinių miežių pasėliai gražūs, tačiau jautresnėse veislėse labai daug miltligės pažeidimų. Daug piktžolėtų kukurūzų pasėlių, pasėliai netolygūs - tai gali būti pavasarinės sausros pasekmė.

Šiaurės Lietuvoje

Joniškėlio bandymų stoties duomenimis, prognozuojama, kad žieminių javų (kviečių, rugių) grūdų derlingumas Šiaurės Lietuvos našiose dirvose bus 1–2 t/ha didesnis negu pernykštis. Deja, šioje zonoje jau yra pavienių laukų, kur vėjuoti ir su lietingi ciklonai išguldė didelį derlingumą žadančius žiemkenčių pasėlius.

Tikėtina, kad šiųmetis vasarinių kviečių ir miežių derlius bus apie 20 proc. didesnis nei pernykštis. Žirnių ir pupų pasėlių būklė yra gera, tikėtina, derlius sieks daugiametį vidurkį.

Pietryčių Lietuvoje

LAMMC Trakų Vokės filialo duomenimis, žiemkenčių (rugių, kviečių, kvietrugių, miežių) pasėliai tankūs, vešlūs, varpos didelės ir sodrios. Tačiau lengvose Rytų Lietuvos dirvose yra ir nepatręštų pasėlių: jie retoki, mažiau iškrūmiję.

Žieminiai rapsai turėjo geras sąlygas peržiemoti, jų pasėlis tankus, 60–80 proc. ankštarų pasiekė galutinį dydį. Vasarinių rapsų pasėliai baigia žydėti, jie gerokai retesni negu žieminiai.

Vasariniai javai (miežiai, kviečiai, avižos, kvietrugiai), po sėjos gavę didelį drėgmės kiekį, vešliai auga. Tačiau ankstesniais metais tokiu metu jau žydėdavo, šiuo metu dar tik ruošiasi. Varpos dar tik pradeda rodytis.

Kanapių pasėliai įvairios būklės. Patręštos, optimalaus tankumo kanapės užaugo iki 1–1,2 m, o nepatręštos, per tankiai pasėtos užaugo iki 0,5 m, dar nežydi. Per retai pasėtos kanapės – piktžolėtos.

Kukurūzai – apie 30–50 cm aukščio, ypač vešlūs gerai prižiūrėti pasėliai, t. y. tręšti, purkšti nuo piktžolių. Anksčiau pasėti grikiai pradeda žydėti, o vėliau pasėti dar tik formuojasi. Žydi pupos, žirniai, jų pasėliai vešlūs. Vėlyvosios bulvės – 5–10 cm, ankstyvosios 20–25 cm aukščio. Ligų ir kolorado vabalų dar nepastebėta.

LAMMC, MŪ inf.