Otava. Pastaraisiais metais aktyviai sprendžiamas klausimas, kaip sumažinti neigiamą gyvulininkystės poveikį, ypač kenksmingų dujų emisiją į atmosferą. Surinkti mėšlą ir šlapimą būtų lengviau, išmokius gyvulius atlikti gamtinius reikalus vienoje vietoje.

Savalaikis šlapimo ir mėšlo pašalinimas susijęs ne tik su aplinkosauga, bet su geresne gyvulių gerove, todėl jau beveik 5 metus atliekama daug mokslinių tyrimų, stengiantis rasti technologijas, kurios sumažintų azoto junginių išskyrimą iš gyvulininkystės objektų ir pagerintų karvių gerbūvį, rašo portalas „Farmer Weekly“. Kuriami įvairūs srutų surinkimo įrengimai: nuo mėšlo šalinimo robotų iki masažuoklių, išprovokuojančių karves pasišlapinti.

Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) mokslininkai siūlo neišradinėti dviračio ir atsigręžti į pačius gyvulius. „Karvė kasdien išskiria vidutiniškai 15 l šlapimo ir 30 kg išmatų. Tvartai ir gardai paprastai projektuojami taip, kad būtų lengviau šalinti mėšlą, tačiau konstrukcijos gali pakenkti gyvulių gerovei bei apriboti jų laisvę elgtis natūraliai“, – teigia dr. Alison Vohn (Alison Vaughan).

Pirmieji bandymai su veršeliais atskleidė, kad norint išmokyti pieninių veislių jauniklius atlikti gamtinius reikalus už atlygį užtenka vos 15 min.. Dr. A. Vohn, bendradarbiaudama su kolegomis iš Naujosios Zelandijos, ganiavos metu atliko 6 sav. trukmės bandymą su džersio veislės galvijais. Naudojant nuotoliniu būdu valdomas šėryklas, gyvūnai buvo mokomi tuštintis tam tikroje vietoje ir už tai gauti atlygį.

Tokiu būdu dresiruojant galvijus nuo jauno amžiaus, žymiai pagerėtų ūkių higiena ir net ganyklų nuotekų tvarkymo kontrolė. Tai būtų didelė nauda, mažinant amoniako emisiją į aplinką.

MŪ inf.