Briuselis. Žiedinė ekonomika - efektyvaus išteklių naudojimo, ekonominių sprendimų priėmimo ir praktikos sritis, užtikrinanti pridėtinę vertę ir leidžianti dar kartą panaudoti išteklius. Europos aplinkos politikos instituto mokslininkas Benas Allenas pabrėžia, kad ūkininkai ir miškininkai gali imtis vadovaujančio vaidmens siekiant žiedinę bioekonomiką padaryti tvaresnę, t. y. visą veiklą, remiantis naujomis ir dabartinėmis praktikomis, sukoncentruoti į natūralius ciklus.

Europos Komisija 2015 m. gruodžio pradžioje pristatė žiedinės ekonomikos priemonių komplektą, įskaitant ir priemones, apimančias ambicingus žemės ūkio ir miškininkystės plėtros iššūkius. Komisija imsis atitinkamų veiksmų joms įgyvendinti.

Vienas iš tikslų - išvalytų nuotekų pakartotinis naudojimas, tai leistų sumažinti ribotų gamtinių išteklių eksploatavimą.

Belgijos ūkininko pavyzdys

Pomidorų ūkio Belgijoje savininkas Johanas Vleminkas (Johan Vlaemynck) labai sėkmingai išsprendė žiedinės ekonomikos iššūkį. Jo bendrovė sutaupė išlaidas, įdiegusi tvarų išteklių naudojimą ir sumažinusi atliekų srautus.

Johanas tai paaiškina paprastai. „Kartu su kaimyniniu žuvininkystės ūkiu „Aqua4C" įsteigę recirkuliacinę sistemą, kuri padeda iššvaistyti mažiau vandens, optimaliai panaudojame energiją ir maisto medžiagas. Žuvų rezervuaro vanduo šildomas iš mūsų bendros šilumos ir elektros energijos sistemos CHP (kogeneracija - energetinė veikla, transformuojant pirminės energijos šaltinių (kuro) energiją į elektros ir šilumos energijas, kurios gaunamos kartu). Iš ten pat elektros energiją ima ir siurbliai, naudojami pomidorų ūkyje. Taip žuvininkystės ūkis taupo gamybos sąnaudas ir gauna daugiau energijos už mažesnę kainą. Be to, kuriame vandens perdirbimo sistemą: lietaus vanduo, subėgęs ant šiltnamių, galės būti naudojamas žuvų rezervuarams užpildyti. Vėliau tuo pačiu vandeniu galėsime tręšti pomidorus ir taip sutaupysime iki 25 proc. trąšų. Taigi žuvininkystės ūkis ištuštins tik 10 proc. nepanaudoto savo vandens", - išsamiai savo tvarią sistemą pristatė Johanas Vleminkas.

Taip žuvininkystėje panaudotas vanduo sieja pomidorų ūkį su įmone „Aqua4C", jie dalijasi ištekliais ir efektyvios veiklos teikiama nauda. Be to, šiuo metu pomidorų ūkis dalyvauja universiteto eksperimente, kuriuo siekiama panaudoti nuderėjusių pomidorų stiebus dėžėms gaminti. Tai padės gerokai sumažinti atliekų kiekį ir užbaigti visą ūkio žiedinės ekonomikos ciklą.

EK pasiūlytą žiedinės ekonomikos paketą apima kokybės standartus atitinkančių produktų kūrimas iš kartą jau panaudotų medžiagų. Tvarus jų naudojimas žemės ūkyje mažina mineralinių trąšų, turinčių neigiamą poveikį aplinkai, ir importuojamų ribotų gamtos išteklių - fosfatų uolienų - poreikį. Šiuo metu perdirbtas maisto medžiagas, kaip trąšas, naudoti varžo taisyklės, taip pat skirtingi ES valstybių narių kokybės ir aplinkosaugos standartai. Komisija siūlys ES teisės aktų pakeitimus dėl trąšų, įskaitant organinių atliekų pripažinimą trąšomis visoje ES, ir taip skatins tvarią visos ES rinkos plėtrą.

Johano pavyzdys gali padėti kitiems ūkininkams ir miškininkams plėtoti savo novatoriškus išteklių naudojimo projektus. ES Kaimo plėtros programa 2014-2020 remia tokius projektus nacionaliniu ar regioniniu lygiu. Taip pat galima dalyvauti iniciatyvoje „Horizontas 2020". Tai yra strategijos „Europa 2020" pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga", skirtos Europos pasauliniam konkurencingumui didinti, vienas iš pagrindinių ramsčių. Iniciatyvoje „Horizontas 2020" bus finansuojamos visos inovacijų grandies dalys - nuo idėjos iki rinkos, vadovaujantis 3 pagrindiniais vertinimo kriterijais: aukštos kokybės moksliniais tyrimais, konkurencinga pramone ir nauda visuomenei.

Programa „Horizontas 2020"

ES mokslo ir inovacijų programos „Horizontas 2020"  projektams vykdyti pirmosios paraiškos buvo priimtos 2013 metais.

Iniciatyvos „Horizontas 2020" darbo programai 2016-2017 metais buvo skirta 371 mln. Eur ir numatytos 38 temos, kurios apims žemės ūkio, maisto ir miškininkystės projektus.