Akademija (Kauno r.). Želmenys didina produktyvumą, gerina produkcijos kokybę ir gyvulių sveikatingumą, rodo bandymo įterpiant daigintus grūdus į galvijų racioną tarpiniai rezultatai.

Tarpiniai Europos inovacijų partnerystės (EIP) projekto „Konkurencingas ūkis“, pagal kurį į gyvulių racioną įterpiami ir daiginti grūdai, rezultatai pristatyti parodoje „Ką pasėsi... 2018“ vykusiame seminare „Šėrimo inovacija gyvulininkystės ūkiams“. Šie rezultatai, pasak projekto vadovės Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkės dr. Jurgitos Baranauskienės, kol kas patvirtina išankstines prognozes. Galutiniai rezultatai, taip pat – ir ekonominiai, bus žinomi tik baigiant projektą dar kitais metais. Tuomet ir bus galima daryti galutines išvadas dėl želmenų naudojimo racione.

Seminare „Šėrimo inovacija gyvulininkystės ūkiams“ klausytojams pristatyti tarpiniai naujojo projekto rezultatai

Želmenys, arba daiginti grūdai, yra viena iš koncentruotųjų pašarų alternatyvų ir, manoma, gali padidinti produktyvumą, gerinti pieno, mėsos kokybę ir gyvulių sveikatingumą. Šešiuose ūkiuose gyvulininkystės konsultantai jau sudarę racionus su grūdų daigais ir dabar atliekami pirmieji sveikatingumo, reprodukcinių savybių, pieno, mėsos kokybės ir kt. tyrimai. Mokslininkai taip pat analizuos eksperimentiniuose ūkiuose auginamų pašarų priedų cheminę sudėtį, mikrobiologinę taršą. Daiginami žirniai, pupos, kukurūzai, miežiai, žolės.

„Pirmieji gauti rezultatai teigiami, bet projektas dar tęsiasi, tad reikia sulaukti galutinių rezultatų. Vis dėlto tikimės, kad ši technologija 10 proc. padidins produktyvumą ir nepadidins gamybos sąnaudų, arba sąnaudas sumažins 10 proc., jeigu produktyvumas išliks tas pats“, - teigė J. Baranauskienė.

Pasak mokslininkės dr. Jurgitos Baranauskienės, yra daug pagrindo manyti, kad naujoji šėrimo technologija pasitvirtins

Pasak ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro mokslo darbuotojos Editos Meškinytės-Kaušilienės, daiginti grūdai – labai gyvas, vitaminizuotas, turintis daug maistingų medžiagų, aminorūgščių, enzimų pašaras, labai tinkamas gyvuliams, tik reikia teisingai parinkti jo normas, nes skirtingų daigų maistinė yra nevienoda. Želmenyse labai gausu naudingo chlorofilo, kuris neutralizuoja toksinus, valo kepenis, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, stabdo pavojingų bakterijų augimą. Daiginti grūdai pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą, virškinimą, Tapiniai bandymų rezultatai pieno ūkiuose parodė, kad, palyginti su kontroline grupe, tolygiai didėja primilžis, gerėja pieno kokybė – daugiau baltymų ir riebalų, mažiau somatinių ląstelių. Atliekant bandymus su mėsiniais galvijais, tarpiniai rezultatai rodo, kad bandomosios grupės priesvoriai per parą aiškiai didesni negu kontrolinės grupės. Be to, ūkininkai sako, kad gyvuliai želmenis gana gerai ėda, jiems toks pašaras patinka.

ASU mokslo darbuotoja Edita Meškinytė-Kaušilienė pasakojo apie vertingąsias želmenų savybes ir jų, kaip pašarų, naudą

Su telyčiomis eksperimentai atliekami ASU mokomajame ūkyje (truks 16 mėn.), su melžiamomis karvėmis - Upytės eksperimentiniame ūkyje, taip pat Vaidutės Stankevičienės ir Dangirutės Kazakevičienės ūkiuose, su penimais buliukais tyrimas prieš kelis mėnesius pradėtas „Šilutės veislininkystėje“, vėliau tyrimas su mėsiniais galvijais vyks ir Felikso Vaitelio ūkyje.  

ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė profesorė Astrida Miceikienė pristatė ūkininkų apklausos, ar reikia inovacijų gyvulininkystės ūkiuose, rezultatus. Apklausoje dalyvavo 365 ūkininkai, nuo mažų iki didelių ūkių savininkų. Kad inovacijos yra labai svarbu, atsakė 245 (67 proc.), dar 109 (30 proc.) tai atrodo vidutiniškai svarbu, ir tik 4 (1 proc.) inovacijos visai nesvarbios.

Nemaža dalis (apie 44 proc.) ūkininkų turi modernios technikos, dalis (26 proc.) įdiegę gyvulių laikymo ir šėrimo technologijas, o inovatyvius pašarus naudoja tik 10 ūkininkų. „Todėl manome, kad mūsų projektas yra svarbus ir reikalingas, nes palietėme aktualią temą. Ūkininkai tikisi, kad naujos inovacijos padidins darbo našumą, sumažins išlaidas - į tai ir orientuotas šis projektas, t. y. padidinti ūkio konkurencingumą ir produkcijos apimtis“, -  teigė prof. A. Miceikienė.

Baigus bandymus su daigintais grūdais, bus vertinama inovacijų ekonominė nauda iš dviejų pozicijų – kiek (ar) sumažėjo savikaina, ir kiek (ar) padidėjo pajamos. „Tuomet ir žiūrėsime galimus scenarijus - pieno kokybės, pieno kiekio, ūkio sąnaudų ir kt., pagal juos modeliuosime įvairius variantus, kaip galima mažinti gamybos savikainą ir pateiksime ūkininkams rekomendacijas“, - žadėjo profesorė.

MŪ inf.