Paryžius/Vašingtonas. JAV mokslininkai ėmėsi analizuoti modelius, kaip atrodytų situacija, uždraudus genetiškai modifikuotus organizmus. Situacija kol kas tik teorinė, tačiau trečiadienį Tarptautinė biotechnologinių priemonių diegimo žemės ūkyje organizacija (ISAAA) pranešė, kad genetiškai modifikuotų augalų pasėlių plotas sumažėjo pirmą kartą po du dešimtmečius fiksuoto augimo.

Skelbiama, kad praėjus dvidešimčiai metų po to, kai buvo pristatyti genetiškai modifikuoti augalai, jų pasėlių plotas pasaulyje 2014 metų pasiekė 181,5 mln. hektarų. Tačiau po 19 metų fiksuoto nuolatinio augimo, praėjusiais metais pasaulinis šių pasėlių plotas sumažėjo vienu procentu, rodo ISAAA duomenys.

Organizacija dėl tokio sumažėjimo kaltina smukusios žaliavų, ypač kukurūzų ir medvilnės, kainas. „ ISAAA prognozuoja, kad pasėlių plotas padidės, kai išaugs žaliavų kainos", - teigiama ISAAA pranešime spaudai.

Jungtinėse Valstijose, kur išauginama daugiausia genetiškai modifikuotų produktų, pasėlių plotas praėjusiais metais sumažėjo 2,2 mln. hektarų. Pietų Afrikoje dėl didelės sausros GMO pasėlių plotas sumažėjo nuo 3 mln. iki 2,3 mln. hektarų.

Nepaisant tokio sumažėjimo, ISAAA pažymėjo, kad GMO pasėlių plotas per pastarųjų 20 metų „išaugo 100 kartų" ir dabar GMO augalus 28-iose šalyse augina 18 mln. ūkininkų.

Verta paminėti, kad beveik pusę visų GMO kultūrų 2015 metais buvo išauginta penkiose besivystančiose šalyse - Brazilijoje, Argentinoje, Indijoje, Kinijoje ir Pietų Afrikoje.

Tuo tarpu Du Purdue (JAV) mokslininkai tyrė, kas nutiktų, jei GM kultūros išvis būtų uždraustos. „Science Daily" rašo, kad mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ne tik kaip pasikeistų derliai, bet ir kokį poveikį toks sprendimas turėtų kitoms ekonomikos sritims. Darbo rezultatai buvo pristatyti tarptautiniame taikomosios bioekonomikos forume Italijoje.

„Tai nėra tyrimas ar naudoti, ar šalinti GMO. Klausimas paprastas: kas nutiktų, jeigu jų nebeliktų?" - pažymi žemės ūkio ekonomikos profesorius Volis Taineris (Wally Tyner).

Į universiteto kompiuterinį modelį, naudojamą tirti įvairių politinių sprendimų ekonominėms pasekmėms, specialistai įvedė 2014 m. GMO auginimo duomenis.

Modelis atskleidė, kad JAV eliminavus GMO, kukurūzų derliai kristų vidutiniškai 11 proc., sojų - 5 proc., o medvilnės - 19 proc. Norint kompensuoti nuostolius, 102 tūkst. ha šalies ir 1,1 mln. ha pasaulio miško ir ganyklų reiktų paversti dirbama žeme. Dėl to žymiai išaugtų atmosferos tarša šiltnamio dujomis.

„Kai kurios grupės, pasisakančios prieš GMO, siekia sumažinti šiltnamio dujų emisijas ir taip stabdyti klimato kaitą, - komentuoja V. Taineris. - Tačiau šie tikslai prieštarauja vieni kitiems. Jeigu norime mažinti žemės ūkio kuriamas emisijas, svarbus įrankis tam yra genetiškai modifikuotos veislės."

Šiuo metu didžioji dalis JAV užauginamų kukurūzų, sojos ir medvilnės yra genetiškai modifikuoti.

BNS, MŪ inf.