Akademija (Kauno r.). Susidomėjimas pasėlių piktžolėtumo problemomis didėja, ypač dabar, kai siekiama vis daugiau ekologiškumo. Be to, stebimas kai kurių piktžolių augantis atsparumas herbicidų veikliosioms medžiagoms. Kokie būdai padėtų efektyviau kontroliuoti piktžoles?

Ši tema nagrinėta jubiliejinėje 20-ojoje mokslinėje konferencijoje „Herbologija 2023: piktžolių ekologija ir kontrolė“, kurią organizavo VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Agronomijos fakultetas ir Lietuvos herbologų draugija.

Kaip sakė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dr. Aušra Marcinkevičienė, prieš 20 metų tuomečiam akademijos prof. Antanui Stancevičiui ir jai, profesoriaus mokinei, kilo mintis organizuoti konferenciją apie piktžoles.

„Jau tuomet atsirado mokslo žinių apie piktžolių kontrolę poreikis, o dabar susidomėjimas šia tema tik didėja, kyla naujų iššūkių. Europos Sąjunga skatina tvarias žemės ūkio sistemas, o herbicidų poveikis nėra vien teigiamas“, – sakė renginio moderatorė A. Marcinkevičienė.

Naujoji Herbologų draugijos valdyba (iš kairės): Lina Marija Butkevičienė, Darija Jodaugienė (valdybos pirmininkė), Aušra Marcinkevičienė, Gražina Kadžienė ir Aušra Sinkevičienė

Konferencijoje pranešimus įvairia piktžolių kontrolės tematika skaitė mokslininkai iš VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC), Vilniaus universiteto, Gamtos tyrimų centro.

Žliūgės – nauja problema

Piktžolių atsparumo herbicidams situaciją apžvelgė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Ona Auškalnienė, šiemet dalyvavusi Šiaurės ir Baltijos šalių veiksmų dėl pesticidų atsparumo grupės NORBARG („Nordic Baltic Resistance Action Group“) susitikime, kuris vyko Kopenhagoje.

Pasak O. Auškalnienės, visame Šiaurės Baltijos šalių regione piktžolių atsparumo herbicidams problema aštrėja – atrandama vis daugiau atsparių rūšių. Pavyzdžiui, Danijoje, be kitų rūšių, jau aptiktos herbicidams atsparios vienmetės miglės. Švedijoje itin aktuali pievinių pašiaušėlių, daržinių žliūgių, dirvinių smilguolių atsparumo problema. Suomijoje atsparios tampa žliūgės, balandos.  

Lietuvoje ir Latvijoje herbicidams atsparumą įgija tokios piktžolės, kaip pašiaulėliai, smilguolės, žliūgės, rugiagėlės. Pirmą kartą tyrimų duomenis pateikę estai konstatavo, kad rasta atsparių žliūgių.

Pasak dr. Onos Auškalnienės, visame Šiaurės Baltijos šalių regione piktžolių atsparumo herbicidams problema aštrėja

Kaip pastebėjo O. Auškalnienė, būtent žliūgės tapo nauja pasėlių problema. „Piktžolės greitai reaguoja į žemės ūkio technologijų pokyčius ir prie jų prisitaiko, kad išgyventų. Su minimaliu žemės dirbimu pasėliuose išplito kai kurios dviskiltės piktžolės, viena jų rūšių – žliūgės.

Jų plitimą dar paskatino ir tai, kad sėjomainose labai daug žieminių augalų, su kuriais peržiemoja ir žliūgės. O herbicidų veikliųjų medžiagų joms naikinti, ypač tų cheminių grupių, kurioms dar nėra atsparumo, mažai“, – sakė mokslininkė.

Tyrinėja daugiafunkcius pasėlius

Daugianariai pasėliai, kuriuose vienu metu auginami kelių rūšių augalai – vienas iš būdų, kaip mažinti herbicidų naudojimą ir kontroliuoti piktžolėtumą. Tokių pasėlių tyrimus atlieka VDU ŽŪA mokslininkai.

ŽŪA doktorantė Austėja Švereikaitė kartu su kitais mokslininkais pristatė atliktų pasėlių įvairinimo įtakos piktžolėtumui tyrimų duomenis. Auginti vienanariai, dvinariai ir trinariai kukurūzų, pupų ir kanapių pasėliai. Geriausiu piktžolių stelbimu vegetacijos pradžioje ir pabaigoje pasižymėjo vienanaris kukurūzų, dvinariai kukurūzų ir pupų pasėliai. Juose nustatytas esmingai mažiausias piktžolių skaičius.

Neesmingai mažiausia piktžolių sausoji biomasė nustatyta trinariame kukurūzų, kanapių ir pupų pasėlyje augalų vegetacijos pabaigoje, palyginti su vienanariais ir dvinariais pasėliais.

Piktžolių plitimo tyrimus daugianariuose pasėliuose pristatė ŽŪA mokslo darbuotoja dr. Aušra Rudinskienė. Akademijos bandymų stotyje kelerius metus auginti įvairūs daugianariai pasėliai, sudaryti iš vasarinių kviečių, miežių, žirnių, dobilų ir kmynų, atliekami jų piktžolėtumo ir derlingumo tyrimai.   

Apibendrinę atliktų bandymų duomenis, mokslininkai padarė išvadą, kad kmynus efektyvu įsėti į žirnius, nes piktžolių kontrolei žirnių ir kmynų pasėliuose pagal selektyvumą tinka tie patys herbicidai. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kmynus galima auginti trinariuose pasėliuose (kartu įsėjant baltuosius dobilus), o jų derlių nuimti antraisiais arba trečiaisiais (jeigu antraisiais metais nesuformuoja pakankamai žiedynų) augimo metais. Apatiniame arde augantys baltieji dobilai gerai stelbia piktžoles antraisiais ir trečiaisiais kmynų augimo metais, gerina dirvožemio agrochemines, agrofizikines ir biologines savybes.

Kaip piktžolėtumą mažinti ekologinėje žemdirbystėje

Ekologinėje žemdirbystėje draudžiama naudoti cheminius herbicidus, todėl tenka ieškoti kitų piktžolių kontrolės būdų. LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Irena Deveikytė pristatė žirnių ir piktžolių konkurencingumo tyrimus ekologinės žemdirbystės sąlygomis.

Kaip pastebėjo mokslininkė, piktžolės žirnių derlių gali sumažinti net 40–77 procentais. Todėl juos auginant labai svarbu, kad pasėliai būtų švarūs. Atlikti bandymai, siekiant įvertinti skirtingų žirnių veislių tolerantiškumą piktžolėms ir sėjos laiko įtaką pasėlių piktžolėtumui.

Tyrimų metais trūko drėgmės ir buvo aukšta oro temperatūra, tad tokios sąlygos nebuvo palankios nei kultūriniams augalams, nei piktžolėms augti. Žirnių aukštis, kaip parodė tyrimai, priklausė nuo veislės ir sėjos laiko. Palyginti su kontrole, esminių skirtumų tarp žirnių veislių ir piktžolių orasausės masės nebuvo.

Piktžolėtumo problemas ekologiškai auginamų rapsų pasėliuose bandoma spręsti įsėliniais tarpiniais augalais. Tokių tyrimų, kur į rapsus įsėti ruginiai vikiai, purpuriniai dobilai, svidrės, žieminiai rugiai, duomenis pristatė ŽŪA doktorantas Arūnas Čmukas.

„Įsėliniai tarpiniai pasėliai ir biologiniai preparatai – kompleksinė ir labai svarbi piktžolių valdymo priemonė ekologinėje žemdirbystėje. Ruginiai vikiai išsiskyrė greitu augimu ir suformavo esmingai (nuo 1,9 iki 12,4 karto) didesnę antžeminės dalis biomasę negu kiti įsėliniai augalai. Įsėlyje augintų purpurinių dobilų antžeminė biomasė nustatyta esmingai (nuo 3,2 iki 4,9 karto) didesnė negu daugiamečių svidrių ir žieminių rugių. Pavasario vegetacijos laikotarpiu geriausiai piktžolės buvo stelbiamos biologiniais preparatais purkštame daugiamečių svidrių tarpiniame pasėlyje“, – bandymų išvadas aptarė A. Čmukas.

Be pesticidų ūkininkauja jau 27-ąjį sezoną

Tai, kad įmanoma derlių užauginti visiškai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių, praktiškai įrodė Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys, kuris jau 27-ąjį sezoną taip ūkininkauja.

Jis pristatė savo žemdirbystės filosofiją ir papasakojo, kaip pavyko pasiekti, kad derliai nemažėja, o pradeda didėti. „Pirmiausia reikia pažinti gamtą, o ne ją naikinti, nes kartu naikiname ir namus, kuriuose patys gyvename. Ką daryti? Nustoti žudyti! O kas žudo? Gilus arimas, insekticidai, fungicidai, herbicidai, sintetinės trąšos, ypač azotas“, – sakė ūkininkas.

Ukmergiškis to, ką ūkyje turi dabar, siekė etapais. Pirmiausia ištyrė dirvožemį, kad žinotų, kokį turi. Suprojektavo ir nuo 1996 m. įdiegė septynių, o nuo 2006 m. – 9 laukų sėjomainą. Palaipsniui atsisakė pesticidų ir cheminių trąšų. Dabar pasėlius augina taip, kad visus metus laukas būtų žalias, o dirvoje – gyvos augalų šaknys. Taiko minimalų žemės dirbimą, sėja įsėlius, posėlius, daugianarius pasėlius, palieka ražienas per žiemą. Pasak ūkininko, dar svarbu išsaugoti mikorizinį augalų ir dirvožemių grybelių ryšį.

Valentinas Genys pristatė savo ūkininkavimo metodus

Kokius pokyčius V. Genys stebi savo laukuose? Kenkėjai ir ligos nebeperžengia žalingumo ribos. Pakito nekultūrinių augalų botaninė sudėtis, sumažėjo arba visai dingo įkyrios piktžolės (tuščiosios avižos, kibieji lipikai, rauktalapės rūgštynės ir t. t.). Dirvožemių grybų ir bakterijų santykis labai išaugo. O svarbiausia – nuo 2018 m. (po 21 metų) grūdinių augalų derlius padvigubėjo ir toliau kasmet didėja po 100–150 kg/ha. Derliaus kokybiniai rodikliai stabiliai viršija standartus.

Pristatytas Europos tvarumo tinklas

Einant link žemės ūkio be pesticidų, praėjusiais metais veiklą pradėjo Europos tvarumo tinklas (angl. TOP-AGRI-Network). Jo veiklos tikslus pristatė Rumunijos žemės ūkio ir veterinarijos medicinos universiteto prof. dr. Iulia Muresan, DVU ŽŪA Agroekosistemų ir dirvožemių mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas. Šio tinklo veikloje tarp 20 šalių dalyvauja ir Lietuva.

„Pagrindinis tinklo veiklos tikslas – paruošti ateities žemės ūkį be pesticidų, kurie kenksmingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Vietoj dabar taikomo laipsniško pesticidų mažinimo metodo – skatinti proveržį ir pertvarkyti augalų apsaugą taip, kad svarbiausias vaidmuo tektų prevencijai, taip pat pritaikyti agroekologinius metodus“, – sakė V. Bogužas.

„Norint pasiekti žemės ūkį be pesticidų, reikia keisti kryptį ir paradigmą, pabrėžiant prevencinę augalų apsaugą, pagrįstą agroekologine praktika, kuri užkerta kelią kenkėjų protrūkiams ir plitimui“, – sakė prof. Vaclovas Bogužas

Siekiant bendro tikslo – žemės ūkio be pesticidų – planuojama sukurti ir organizuoti plačią mokslininkų bendruomenę, suformuoti vadovaujantį Europos tinklą, turintį didelę ir tarpdisciplininę kompetenciją. Bus vykdomi mokslo tyrimai, kuriami nauji metodai ir technologijos, bendradarbiaujama su užsienio partneriais, ūkininkais, vykdoma šviečiamoji veikla ir t. t.

Prof. V. Bogužas pakvietė ir kitus mokslininkus įsijungti į Europos tvarumo tinklo darbo grupes. Tinklo veikla numatyta iki 2026 metų.

Konferencijos temomis susidomėjo per 100 dalyvių: mokslininkų, ūkininkų, žemės ūkio specialistų, studentų

Atsižvelgiant į rimtus padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai, Europos valdžios institucijos, vartotojai ir visuomenė reikalauja drastiškai sumažinti cheminių pesticidų naudojimą gaminant saugų, kokybišką ir įperkamą maistą. O tai – tikrai nelengva užduotis. Ūkininkai reikalauja mokslinių tyrimų ir inovatyvių sprendimų, kaip apsaugoti pasėlius necheminėmis priemonėmis ir kartu išlaikyti gyvybingą ūkio ekonomiką. Konferencijos pabaigos diskusijoje jos dalyviai išsakė savo mintis pesticidų mažinimo klausimais.