Vašingtonas. Amerikiečių mokslininkai nenustatė, jog pirmomis gyvenimo savaitėmis laikant pieninių veislių veršelius individualiuose gardeliuose nukenčia jų gerovė, tačiau pastebėjo teigiamą poveikį auginant poromis. 

Be bazinių poreikių, tokių kaip pašaras, vanduo, būstas, komfortiška oro temperatūra, svarbus gyvūnų gerovės aspektas yra socialiniai santykiai. Tačiau pieno ūkiuose prioritetu laikoma veršelių sveikata, todėl jie auginami individualiuose gardeliuose siekiant išvengti užsikrėtimo infekcinėmis ligomis, pasireiškiančiomis pneumonija ir viduriavimu. 

JAV Floridos universiteto Gyvūnų mokslų departamento mokslininkai tyrė, ar ši taktika yra pagrįsta ir kokių padarinių gali turėti. Atsižvelgiant į skirtingus praktinius sumetimus, pieninių veršelių amžius, kada jie perkeliami į grupes, skiriasi, priklausomai nuo ūkio. Tyrėjai spėjo, jog skirtingas socializacijos laikas gali turėti įtakos elgesio raidai ir vėlesniems atsakams į aplinką.

Tyrimo metu holšteinų veislės veršeliai pirmas dvi gyvenimo savaites buvo laikomi po vieną arba po du, o vėliau sugrupuoti po keturis, dar vėliau – po aštuonis, atkartojant daugelio ūkių laikymo sistemų dinamiką. Viso tyrimo metu mokslininkai stebėjo veršelių gebėjimą išmokti ėsti, nepriklausomai nuo girdymo ankstyvame amžiuje ir automatinių šėryklų vėlesniame amžiuje. Buvo analizuojama gyvūnų sveikatos būklė, pašarų suvartojimas ir svorio padidėjimas, taip pat aktyvumas ir socialinė sąveika. 

Projekto vadovė dr. Emily Miller–Cushon (Emily Miler–Kašen) teigė, jog tikėjosi, kad veršeliai, turintys socialinius kontaktus pirmomis gyvenimo dienomis, geriau naudosis gardo ištekliais, dažniau bendraus su gentainiais ir ilsėsis gulėdami, palyginti su individualiai laikomais jaunikliais. Tačiau mokslininkai nenustatė žymių skirtumų tarp grupių. Vienintelis reikšmingas pastebėjimas buvo ilgesnis poilsio laikas laikant veršelius po du, kas rodė didesnį bendrą komforto lygį. 

Tyrimo rezultatai, paskelbti leidinyje „Journal of Dairy Science“, atskleidė, jog veršelių izoliacija ankstyvame amžiuje turėjo minimalų poveikį vėlesniam jų elgesiui ir jokio poveikio augimui. Tačiau pastebėta tendencija, jog po atvedimo poromis laikomi jaunikliai viduriavo trumpiau, palyginti su auginamais individualiai.

Pasak dr. Emily Miller–Cushon, susirūpinimas sveikata dažnai minimas kaip priežastis laikyti veršelius atskirai, bent jau trumpą laiką po atvedimo. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, jog po du laikomi veršeliai neserga dažniau ir ankstyvas socialinis kontaktas gali suteikti daugiau naudos nei žalos.