Perloja (Varėnos r.). Didžiažiedės tūbės ir rausvažiedės ežiuolės, pūkuotosios mėtos ir vaistiniai šalavijai, vingiorykštinės kraujažolės ir darželinės žiomenės - šios ir daugybė kitų vaistažolių auga Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Perlojos bandymų stoties laukuose. Vaistažolių kolekcija čia puoselėjama jau dešimti metai.

Pasak Perlojos bandymų stoties direktorės Rūtos Česnulevičienės, pradėjusi vadovauti mokslo įstaigai, ji suko galvą, kuo patraukti ūkininkus. „Vien javai ir bulvės žemdirbiams jau buvo nusibodę. Kai 2005-aisiais įrengėme vaistažolių kolekciją, pajutome, kad žmonėms tai tikrai įdomu", - sėkmingu sumanymu džiaugiasi R. Česnulevičienė. Pasak jos, sekdami geru pavyzdžiu keli žemdirbiai įsiveisė nemenkus verslinius vaistažolių plotus, kiti po kelis krūmelius vienų ar kitų retesnių vaistinių augalų pasisodino savo sodybose.

Reikalauja daug rankų darbo

Dabar Perlojoje vaistažolių auginama apie 30 arų. Prieš kelerius metus plotai buvo gerokai didesni, tačiau netrukus susivokta, kad neįmanoma spėti jų prižiūrėti. Ekologiškai auginamos vaistažolės reikalauja ypatingai daug rankų darbo. Jas ravėti tenka tik rankomis.

„Mūsų žemės smėlingos, ir derlius paprastai didžiąją dalimi priklauso nuo drėgmės. Tad dzūkai nuolat meldžia lietaus pasėliams. Bet štai vaistažolių plote drėgmės nelabai ir laukiame, nes tuomet nesustabdomai auga piktžolės", - prisipažįsta R. Čenulevičienė.

Perlojos bandymų stoties direktorė Rūta Česnulevičienė

Kartu stoties direktorė pasidžiaugia, kad mokslo įstaiga puikiai sugyvena su savivaldybe ir sulaukia pagalbos, kai jos labiausiai reikia. „Štai ir šiemet visai vasarai turime 4 žmones iš darbo biržos, kuriuos iš dalies finansuoja savivaldybė", - sako R. Česnulevičienė.

Daug rankų darbo reikalauja ne tik ravėjimas ištisą vasarą, bet ir vaistingųjų augalų žiedų, lapų bei stiebų skynimas. Perlojoje vaistinė žaliava džiovinama natūraliai, nes taip geriausiai išsaugomos vaistinės savybės. Nuskinti augalai gabenami į seną lauko sandėlį, kurio palėpėje vaistažolėms džiūti būna tiesiog idealios sąlygos. Natūraliai gerai vėdinamoje pastogėje išdžiūvusios vaistažolės būna gražios žalios spalvos.

Šviežiai apravėti vaistažolių kereliai

Tiesa, natūralus džiovinimas turi savų minusų: džiūstančias vaistažoles tenka nuolat vartyti. Jei drėgnas oras, džiūsta sunkiai, ypač purpurinių ežiuolių, medetkų žiedai. Lietingi orai nepalankūs džiūti ir didžiažiedžių tūbių žiedams: kaip vaistinė žaliava skinami tik jų žiedlapiai, o jei ryškiai geltoni žiedlapiai neišdžiūsta per parą laiko, jie patamsėja ir praranda prekinę išvaizdą.

Daugiausia vaistažolėmis užsiima patyrusi bandymų technikė Alma Makselienė, išmananti kiekvienos vaistažolių rūšies auginimo ir priežiūros subtilybes. Iš gerai išdžiovintos žaliavos ruošiami kvapnūs mišiniai arbatoms.

Sodinti vaistinių augalų daigelius taip pat tenka rankomis

Rinktis yra iš ko, mat auginama daugiau kaip 20 skirtingų rūšių vaistažolių. Iš daugiamečių ir dvimečių: didžiažiedės tūbės, rausvažiedės ežuolės, paprastieji raudonėliai, vaistinės melisos, pūkuotosios mėtos, pipirmėtės, šaltmėtės, vaistiniai šalavijai, paprastosios kraujažolės, vingiorykštinės kraujažolės, paprastosios jonažolės, citrininės katžolės, paprastosios sukatžolės, vaistinės juozažolės, citrininiai čiobreliai, vaistiniai čiobreliai, raudonieji dobilai. Iš vienamečių - vaistinės ramunėlės, vaistinės medetkos, darželinės žiomenės, trispalvės našlaitės, sėjamieji grikiai.

Ruošia javų ir daugiamečių žolių sėklą

Vaistažolių auginimas - ne vienintelis ūkiškas mokslininkų darbas. „Atlyginimams iš valstybės biudžeto gauname tik apie 30 proc. reikalingų lėšų, kitus pinigėlius turime užsidirbti. Esame 10 darbuotojų, turime gerą traktorių, kultivatorių, sėjamąją. „Valdiškos" žemės turime tik 56 ha, kitus - nuomojame, iš viso dirbame maždaug 130 ha", - ūkiškų darbų nebijo R. Česnulevičienė.

Apie pusę plotų užima žiemkenčiai - rugiai ir kviečiai. Rugiai lietuviškų veislių, anksčiau augino Jonius, o dabar naują veislę Virgiai, šiemet bus paruošta ir šių rugių sėklinės medžiagos, mat stotis yra sėklininkystės ūkis, pirmenybę teikia lietuviškoms lauko augalų veislėms. „Esame javų ir daugiamečių žolių sėklininkystės ūkis. Propaguojame lietuviškas veisles, nes jo tikrai tinkamos auginti mūsų sąlygomis", - įsitikinusi R. Česnulevičienė.

Laukuose drauge pluša ir mokslininkai, ir darbininkai

Šiemet Perlojoje yra vilčių sulaukti gero derliaus, nes žiemą pasėliai nenukentėjo, mat juos apsaugojo sniego sluoksnis - nors ir plonytis, bet pakankamas. „Šiemet tikimės neblogo derliaus, mat pasistengėme su priešsėliais. Daug kur žaliajai trąšai buvo apartos baltosios garstyčios, dalis laukų pasėta po raudonųjų dobilų. Beje, dobilai mūsų žemėse puikiai auga", - sako R. Česnulevičienė.

Žinoma, būsimą derlių planuoti dar anksti, daug kas priklausys nuo to, ar žemėje pakaks drėgmės. Štai pernai dėl sausros buvo itin prastas avižų derlius, nuo sausros nukentėjo ir žiemkenčiai, kadangi sausra tęsėsi visą birželį ir liepą. „Pagrindinis dalykas mūsų žemėse yra drėgmė - jei jos trūksta, augalus tai veikia pražūtingai", - šiltos ir drėgnos vasaros tikisi Rūta Česnulevičienė.

MŪ inf.