Vašingtonas. Remiantis naujausiais amerikiečių tyrimais, skaidant organines medžiagas bedeguonėse sąlygose, 370–650 ^oC temperatūroje prasideda procesas, vadinamas pirolize, kurio metu galvijų mėšlas paverčiamas ekologiška bioanglies trąša.

Netrukus gali įsižiebti nauja tvaraus pasėlių tręšimo tendencija - efektyviai perdirbant atliekas gyvulių augintojams nereikės kaupti mėšlo atviruose ar uždaruose rezervuaruose. 

Pasak JAV Kornelio universiteto Gyvosios gamtos mokslų kolegijos profesoriaus Johannes‘o Lehmann‘o (Johaneso Lemano), galvijų ūkiuose kyla vis daugiau problemų dėl mėšlo kaupimo ir neutralizavimo. Naudojant kietos frakcijos pirolizę iš atliekų įmanoma pagaminti trąšas, kurios turi prekinę vertę.

Komercinės azoto, fosforo, kalio trąšos gaminamos naudojant gamtines sąnaudas, tokias kaip dujos, siera, anglis ir kitos iškasenos. Pasak J. Lehmann‘o, jei žemės ūkio sektorius perdirbtų mėšlo azotą, sumažėtų anglies, gaunamo iš iškastinio kuro, poreikis. 

Pagaminus sausas trąšas iš to, kas kažkada buvo skysčiai, neliktų srutų ir mėšlo kaupimo problemos. Ūkiams nereikėtų didelio ploto rezervuarų, kurie skleidžia kvapą ir klimato atšilimą lemiančias dujas, tokias kaip metanas. Kietosios frakcijos pirolizė užtikrina aplinkos saugą, nes itin aukštoje temperatūroje sunaikinami patogenai, skyla hormonai, antibiotikų likučiai ar kitos medžiagos, kurios galėtų užteršti dirvožemį ir vandenį. 

Kornelio universiteto mokslininkai, savo įžvalgas pristatę moksliniame leidinyje „Scientific Reports“, įsitikinę, jog tam tikrame regione susiejus vietinio mėšlo maistinių medžiagų perteklių ir trąšų poreikius pavyktų sutaupyti pinigų bei sumažinti aplinkosaugos problemas.