Babtai, Kauno r. Dar ne taip seniai optimalus žieminių česnakų sodinimo laikas baigdavosi spalio 15–20 d. Tačiau švelnėjantys ir ilgėjantys rudenys koreguoja terminus, dabar jau nieko nestebina česnakų sodinimas ir antroje spalio pusėje.

Ar žieminiai česnakai iki užšąlant turi išleisti daigelius, kad dirvos paviršiuje matytųsi, jog jie jau sudygę, ar tai nėra būtina? Ar česnakų plotus rekomenduojama mulčiuoti durpėmis prieš žiemą?

Tokius du klausimus uždavėme Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojai Danguolei Juškevičienei.

Atsakydama į pirmąjį klausimą, mokslininkė paaiškina, kad česnakų skiltelių šaknijimuisi optimali oro temperatūra yra 3–5 laipsniai šilumos. Pagrindinė šaknų masė susiformuoja per 40–50 dienų, todėl palankiausia skilteles sodinti likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalčių. Šaknijimosi procesai tęsiasi pavasarį, prasidėjus aktyviai augalų vegetacijai.

Tačiau pastaraisiais metais, besikeičiant klimato sąlygoms, reikia stebėti orų prognozes ir sodinimo laiką pasirinkti pagal meteorologines sąlygas. Esant šiltesniam orui rudenį, skilteles galima sodinti ir šiek tiek vėliau.

Dauginamosios medžiagos norma priklauso nuo skiltelių dydžio ir sodinimo schemos. Žieminių česnakų norma yra 1–1,5 t/ha (100–150 g/kv. m) auginant eilutėmis, kai atstumas tarp eilučių 45 cm. Auginant lysvėse, kai atstumas tarp eilučių 25 cm, o tarp augalų – 7–9 cm, skiltelių norma gali siekti iki 3 t/ha.

Standartinis skiltelių įterpimo gylis – 6–8 cm nuo skiltelės dugnelio. Stambesnės skiltelės gali būti sodinamos šiek tiek giliau

Nepalankią žiemą geriau ištveria lapelių nesuformavę česnakai

D. Juškevičienė sako, kad vykstant augimo hormonų pokyčiams, pasodintos česnakų skiltelės formuoja šaknų sistemą ir lapus. Šie fenologiniai tarpsniai priklauso nuo veislės, sodinimo laiko ir meteorologinių sąlygų. Jie vyksta beveik tuo pačiu metu – didėja šaknų masė, pirmieji lapeliai ilgėja skiltelės viduje, po to iškyla virš dirvos paviršiaus.

„Panašaus į mūsų šalies klimato šalyse paprastai rudenį šaknijimasis vyksta intensyviau, ir iki perėjimo į ramybės tarpsnį lapeliai nespėja iškilti virš dirvos paviršiaus. Dažniausiai lapeliai dirvos paviršiuje pasirodo, kai lapkričio pabaigoje–gruodžio mėnesį užsitęsia šiltesni orai“, – sako D. Juškevičienė.

Vykstant hormoniniams pokyčiams, pasodintos česnakų skiltelės formuoja šaknų sistemą ir lapus, kurie pirmiausiai išryškėja skiltelės viduje, tada ilgėja ir per žemės sluoksnį iškyla į dirvos paviršių 

Mūsų šalies klimato sąlygomis česnakų žiemojimui palankiausios yra šiltesnės žiemos arba žiemos, kai oras atšąla pamažu, dirvoje susidaro įšalas, o paviršius būna padengtas sniego danga.

Esant tokioms žiemojimo sąlygoms, česnakų vystymasis pamažu lėtėja ir jie pereina į ramybės tarpsnį. Iš lėto perėję į ramybės tarpsnį, augalai patiria mažiau streso, geriau užsigrūdina. Tokiu atveju gerai peržiemoja ir česnakai, kurie nespėjo „atželti“, ir tie, kurie suformavo lapelius virš dirvos paviršiaus.

Tačiau esant nepalankioms sąlygoms, kai žemos temperatūros, o nėra sniego dangos arba kartojasi atlydžiai, geriau peržiemoja tie česnakai, kurie virš dirvos paviršiaus lapelių nesuformavo.

Mulčiuoti verta, nors tai ir reikalauja papildomų išlaidų

Atsakymas į antrąjį klausimą – ar česnakų plotus rekomenduojama mulčiuoti durpėmis prieš žiemą – yra paprastas: taip, tai daryti tikrai verta, tik reikalauja papildomų išlaidų.

„Didžiausią pavojų pasodintoms žieminių česnakų skiltelėms žiemojimo metu sukelia žemos temperatūros ir sniego dangos nebuvimas. Mulčiavimas durpėmis – viena iš priemonių eliminuoti šių veiksnių poveikį. Žinoma, tai papildomų sąnaudų reikalaujanti priemonė, tačiau česnakų žiemojimo sąlygas neabejotinai pagerina“, – sako D. Juškevičienė.

Durpėmis rekomenduojama mulčiuoti 2–3 cm sluoksniu. Hektarui mulčiuoti reikia skirti apie 50 kubinių metrų durpių. Taip pat galima mulčiuoti kapotais šiaudais, pjuvenomis. Mulčiuojama gruodžio mėnesio pirmąjį dešimtadienį – atsiradus stipresniam įšalui.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdyba kol kas neturi duomenų, kiek šį rudenį pasodinta žieminių česnakų. Praėjusį rudenį LDAA nariai pagal deklaracijos duomenis žieminius česnakus augino 11 ha plote.

Pastebima tendencija, kad česnakų auginimas koncentruojasi smulkiuose ūkiuose: Lietuvoje tik vienas kitas augintojas turi didesnius – iki 5 ha – česnakų plotus. Iš LDAA priklausančių augintojų žieminius česnakus augina 12 ūkininkų, ir tik viena jų – kėdainiškė Olga Vansevičienė – turi maždaug 5 ha šių daržovių. 

MŪ inf.