Babtai (Kauno r.). Nors pasaulio rinkoje yra keli tūkstančiai obelų veislių, versliniuose soduose dominuoja labai nedaug jų. Naujoms veislėms įsitvirtinti negreitai pavyksta.

Obuolių produkcija pasaulyje 2022 m. siekė 95,8 mln. tonų. Didžiausia obelų augintoja yra Kinija, kurios obuoliai sudaro 49,6 proc. jų pasaulinio kiekio. Antroje vietoje – Turkija (5,03 proc.), toliau – JAV (4,62 proc.), Lenkija (4,45 proc.) ir Indija (2,7 proc.).

Turkija ir Lenkija – didžiausios obuolių augintojos Europos rinkoje, jos nuolat didina šios produkcijos auginimo mastą. Azijoje reikšmingos obuolių augintojos yra Indija ir Iranas. 

„Žvelgiant į pastarojo dešimtmečio obuolių derliaus pokyčius Europoje, matyti, kad praėjusieji metai sodininkams nebuvo sėkmingi: 2024 m., palyginti su 2023 m., obuolių produkcijos kiekis sumažėjo net 11,3 proc. Pernykštis derlius buvo net 13,6 proc. mažesnis už trejų metų vidurkį“, – sako LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas dr. Audrius Sasnauskas.

Pasak jo, ES centrinius ir rytinius regionus pernai paveikė nepalankios sodams orų sąlygos, vėlyvos šalnos, krušos. Dėl to obelys prastai žydėjo. Mažesni derliai gauti sodininkystę išvysčiusiose šalyse: Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Austrijoje.

Įdomu tai, kad šiame nepalankių sodininkams metų kontekste pernai su geresniais nei anksčiau derliais išsiskyrė tik kelios šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva, taip pat Graikija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Italija.  

Augina nuo XIX amžiaus

Kokias obelų veisles augina pasaulio sodininkai? Skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau nei 7,5 tūkst. obelų veislių, tačiau iš jų versliniuose soduose dominuoja ne tiek ir daug. Pasak A. Sasnausko, populiariausia yra Red Delicious veislė, kurios obuoliai žinomi dėl ryškiai raudonos spalvos, traškios tekstūros ir švelniai saldaus skonio.

JAV obuolių asociacijos duomenimis, Valstijose populiariausia obelų veislė yra Gala.

„Panagrinėjus populiariausių pasaulyje veislių 18-tuką, matyti, kad seniai sukurtos ir rinkoje įsitvirtinusios veislės nelengvai užleidžia savo pozicijas naujoms veislėms“, – sako A. Sasnauskas.

Pavyzdžiui, populiariausia Red Delicious veislė buvo sukurta JAV dar XIX a. t. y. 1874 m. Kita populiari geltonos spalvos obuolius vedanti veislė Gold Delicious buvo sukurta JAV 1914 m. Sena, dar 1898 m. sukurta amerikietiška veislė Cortland irgi populiari pasaulyje iki šiol.

„Iš minėto 18-tuko, yra net 13 veislių, kurios sukurtos praėjusiame, t. y. XX amžiuje, ir tik dvi veislės, sukurtos šiame amžiuje. Tai – amerikietiška Sweet Tango, sukurta 2009 m. ir Naujojoje Zelandijoje taip pat 2009 m. sukurta Envy“, – sako A. Sasnauskas.

Per pastaruosius 10 metų Europoje smarkiai išaugo Gala veislės populiarumas, šie obuoliai sudaro apie 19 proc. europinės jų produkcijos (iki 1,3 mln. t). Veislė privalumai – ankstyvas nokimas, atsparumas ligoms. Vis dėlto ši veislė nepralenkė Golden Delicious, kurios užauginama 2,4 mln. t, o tai sudaro 21 proc. europinės obuolių produkcijos.

Kitos Europoje populiarios veislės yra Jonagold grupės (1,26 mln. t, 9–10 proc. produkcijos), Idared (0,97 mln. t, 7 proc. produkcijos), Red Delicious (0,63 mln. t, 6 proc.).

Gerai derėjo latviška, čekiška veislės

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai atlieka naujų introdukuotų obelų veislių ir hibridų tyrimus, kurie leidžia įvertinti, kurios veislės galėtų būti perspektyvios ir ilgainiui galbūt pakeistų senąsias.

Nuo 2015 metų instituto mokslininkai tyrinėjo 11 įvežtinių obelų veislių ir hibridų, gautų iš Lenkijos, Latvijos, Čekijos, JAV. Buvo vertinamos veislių savybės, atsparumas grybinėms ligoms, derlingumas, vaisių kokybė. Kaip standartinė, buvo paimta veislės Ligol. 

Šie tyrimai, kuriuose dalyvauja ir Lietuva, pagal vieningą Europos vaisių tyrimo „Eufrin“ tinklo metodiką atliekami įvairiose Europos šalyse, o jų tikslas – keistis sodinamąja medžiaga, veislėmis ir įvertinti, kuriame regione ir kokios veislės perspektyvios.

Pasak A. Sasnausko, per tyrimų metus geriausias suminis derlius buvo veislių Flordika, Free Redstar, Medea, selekcinių numerių Nr. DJ-2-90-119 ir Nr. 30-14. O pagal vidutinį vaismedžių derlių, geriausiai derėjo veislė Flordika, Free Redstar ir Nr. DJ-2-90-119.

Įvertinus atsparumo ligoms, vaisių kokybės ir kitus parametrus, mokslininkai daro išvadą, kad trys veislės – Flordika (Čekija), selekcinis numeris Nr. DJ-2-90-119 (Latvija) ir Melfree (JAV) būtų perspektyvios ir įdomios tiek tolesnėms selekcijos programoms, tiek ir augintojams.

Šių tyrimų duomenis dr. A. Sasnauskas pristatė nuotolinėje LAMMC diskusijoje „Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai ir technologijos“. Tai buvo pirmoji diskusija iš prasidėjusio teminių renginių ciklo, per kurį pristatomi LAMMC vykdomų ilgalaikių mokslo programų tyrimų rezultatai.