Vilnius. Apie žolinius ir baltyminius augalus, kurie naudojami gaminant pašarus, kaip atsinaujinančios energijos šaltinis, biodujų, biokuro ir biodegalų gamybai, sėjami rekreaciniais tikslais, kalbėta Europos selekcijos mokslinių tyrimų asociacijos (EUCARPIA) tarptautinėje konferencijoje.

Kas dvejus metus vykstančioje konferencijoje šiemet savo tyrimus pristatė 156 mokslininkai iš 25 šalių, tarp jų ir LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai.

Konferencijoje  „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje" nemažai dėmesio skirta genetinių išteklių panaudojimui pradinėje selekcijoje (angl. pre-breeding). Prof. Odas Arne Rognli (Odd Arne Rognli) iš Norvegijos gyvybės mokslų universiteto pristatė tarpinius ilgamečio projekto, kuriame dalyvauja ir Žemdirbystės instituto mokslininkai, rezultatus. Projektu siekiama panaudoti genetinius išteklius, saugomus genų bankuose, kuriant daugiametės svidrės veisles ateities klimatui.

Spartesnė baltyminių augalų selekcija bei jų derlingumo didinimas rūpi ne tik Europos, bet ir Kinijos mokslininkams. Jų bendras siekis - sukurti alternatyvą įvežtinei produkcijai iš JAV. Apie pastarųjų augalų tyrimus kalbėjo Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio instituto atstovė prof. Bernadetė Žiuljė (Bernadette Julier).

Selekcininkai stengiasi sukurti veisles, atsparias įvairioms ligoms. Viena tokių ligų - vainikuotosios rūdys, apninkančios žolinius augalus, jų lapai ligai palankiais metais atrodo lyg surūdiję ir netinka kokybiškam pašarui paruošti. Prof. Torbenas Aspas (Torben Asp) iš Danijos Arhuso universiteto pristatė tarptautinį projektą, skirtą rūdims atsparioms svidrės veislėms sukurti.

Konferencijos dalyviai

Kalbėta ir apie tai, kad selekcijoje tradiciškai naudojami ir fenominiai metodai, kurių esmė - pagal naudingiausius požymius atrinkti augalus juos vizualiai įvertinus. Šiuolaikinės technologijos, t. y. robotai ir nepilotuojamos skraidyklės su išmaniomis kameromis, suteikia galimybes įvertinti augalus greičiau. Apie tai konferencijos metu kalbėjo Kiukmaras Gamkaras (Kioukmars Ghamkar) iš Naujosios Zelandijos AgResearch instituto.

Renginyje tradiciškai pristatyti ir tyrimų, atliekamų su eraičinsvidrėmis (lot. Festulolium) - žmogaus sukurtu svidrės ir eraičino hibridu, rezultatai. Jungtinėje Karalystėje, Velso universitete, dirbantis profesorius Maikas Hamprejus (Mike Humphreys) ilgus metus tyrinėjo ir kūrė šiuos hibridus, o neseniai mokslininkai aptiko, kad šie hibridai gali padėti spręsti Didžiąją Britaniją niokojančių potvynių problemą. Paaiškėjo, kad eraičinsvidrėmis apsėti šlaitai sugeria net 50 proc. daugiau vandens nei įprasti nehibridiniai jų giminaičiai.

Prof. M. Hamprejaus manymu, eraičinsvidrės  pranašumas -  jos gali greitai įsitvirtinti, turi stiprią ir gilią šaknų sistemą, toleruoja nepalankias augimo sąlygas. Jos  gali stabilizuoti dirvožemį, pagerinti jo struktūrą, poringumą ir vandens drenavimo našumą. Taigi - eraičinsvidrės  galėtų būti naudojamos Gedimino kalno problemai spręsti.

Pašarinius ir baltyminius augalus  tiriantys mokslininkai dalijosi patirtimi genomikos sityje. Pagrindiniai klausimai - kaip pašarų ir vejų žolių selekcija gali gauti naudos iš visos genomo sekos, kuo jai naudingi nauji genų aptikimo ar veiksmingi atrankos būdai, pavyzdžiui, genominė atranka, bei kokiu mastu tai pagerins žemės ūkiui svarbias savybes naujose veislėse.

Šveicarijos federacinio technologijų instituto (ETH Zürich) mokslininkas dr. Steven Yates pristatė naujausią genomini įrankį, leidžiantį nustatyti augalo genetines savybes, užkoduotas jo DNR, ir taip atrinkti naudingiausius genotipus. Vis dėlto, genominių priemonių taikymas dideliems, heterozigotiniams ir labai sudėtingiems žolių genomams išlieka nemenku iššūkiu mokslininkams.

MŪ inf.