Vilnius. Lietuvos mokslų akademijos prezidento rinkimuose nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl bus rengiami pakartotiniai rinkimai. Vienas iš dviejų kandidatų, surinkusių daugiausiai balsų, - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius.

Trečiadienį Mokslų akademijos prezidento rinkimuose dalyvavo penki kandidatai. Balsai pasiskirstė taip, kad nė vienas mokslininkas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kad laimėtų pirmąjį turą ar patektų į antrąjį. Daugiausiai balsų - 31 - surinko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vadovas, habil. fizinių mokslų dr. prof. Eugenijus Butkus, ir LAMMC direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius (29 balsai).

„Mokslų akademijos statutas griežtas. Į antrą prezidento turą patenka ne mažiau 40 balsų gavę kandidatai. Šįkart tokių nebuvo. Tad rinkimus teks kartoti po trijų mėnesių. Ar aš kandidatuosiu, padiktuos laikas. Matysiu, ar kolegos dar kels mano kandidatūrą. Negaliu skųstis ir dabartine veikla, tačiau nauji iššūkiai visada vilioja. Juolab, kad rezultatai parodė, jog mano pristatyta programa buvo įvertinta gana neprastai", - po Mokslų akademijos prezidento rinkimų sakė Z. Dabkevičius.

Po prezidento rinkimų paaiškės, kas perims Mokslų akademijos vairą iš akademiko Valdemaro Razumo, kuris šiai įstaigai vadovauja nuo 2009 metų.

Vertina pasitikėjimą

Z. Dabkevičių kandidatu į prezidentus iškėlė Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai. 62 metų Z. Dabkevičius yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys. Maždaug prieš 40 metų Lietuvos žemės ūkio akademijoje agronomijos mokslus baigęs Z. Dabkevičius nuo 1976-ųjų dirba Lietuvos žemdirbystės institute. Mokslininko tyrimų kryptys: augalų patologija ir apsauga, mikrobiologija, augalų genetiniai ištekliai, atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Z. Dabkevičius kartu su kolegomis dalyvauja įvairioje projektinėje veikloje, yra parengęs per 200 mokslo darbų anglų, rusų, lietuvių kalbomis, 12 mokslinių knygų bei vadovėlių autorius ir bendraautoris.

Apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui", įvertintas atminimo medaliu už nuopelnus žemės ūkio mokslui. A. Dabkevičius tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2007" laureatu (nominacijoje „Mokslo naujovių skleidėjas"). Jis 2008 metais pelnė Lietuvos mokslo premijos laureato vardą (bendraautoriai I. Brazauskienė, R. Semaškienė) už darbų ciklą „Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas (1982-2007 m.)".

Vienija iškiliausius mokslininkus

Lietuvos mokslų akademija (LMA) vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius mokslininkus. Ji yra nepriklausoma Seimo, Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų ekspertė ir patarėja mokslo bei studijų, kultūros, socialinės raidos, ūkio, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, technologijų bei kitais klausimais.

Kartu su partneriais įgyvendina šalies mokslui ir eksperimentinei plėtrai reikšmingus ES struktūrinių fondų projektus. Ji yra Vrublevskių bibliotekos steigėja, leidžia mokslo darbus, mokslo žurnalus, informacinius leidinius. Akademija rengia šalies bei tarptautines mokslines konferencijas, užsienio mokslininkų seminarus, mokslininkų susitikimus, akademinius skaitymus, parodas.

Vyriausybės pavedimu organizuoja Lietuvos mokslo premijų komisijos veiklą, įsteigė ir teikia 16 vardinių mokslo premijų, skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą kasmet skirdama po 10 premijų jauniesiems mokslininkams, 15 - aukštųjų mokyklų studentams. Nuo 2010 m. LMA skiria 15 metinių stipendijų jauniesiems mokslininkams.

Akademija pagal statutą gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu. Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas.

MŪ inf.