Akademija (Kauno r.), birželio 19 d. Svarbiausia dabarties ūkininkavimo problema - dirvožemio alinimas, jo būklės blogėjimas. Teisingas sėjomainos taikymas padeda išspęsti šią problemą. Apie tai kalbėta šiuolaikinės augalininkystės technologijų naujovėms skirtoje konferencijoje.

Jau keturioliktus metus iš eilės kiekvieną birželį Lietuvos žemės ūkio universitete organizuojama mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara". Penktadienį per šimtas šalies žemdirbių, žemės ūkio srities mokslininkų aptarė dabarties ūkininkavimo problemas. Pagrindinis dėmesys konferencijoje buvo skiriamas sėjomainai.

Šiųmetė „Žemdirbio vasara" tarsi vainikavo prof. Antano Stancevičiaus 90-ųjų gimimo metinių minėjimus. LŽŪU Bandymų stoties direktoriaus prof. R.Veličkos žodžiais, konferencijos tema „Sėjomainos svarba dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis: žemės ūkio augalų produktyvumo ir dirvožemio derlingumo didinimo galimybės", pasirinkta neatsitiktinai: A. Stancevičius ypač rūpinosi dirvožemio būkle, jo iniciatyva dar 1966 m. bandymų laukuose įrengtos unikalios sėjomainos kolekcijos, jis suformavo ekologinės žemdirbystės pagrindus Lietuvoje.

Intensyvi žemdirbystė, augalų rotacijos nesilaikymas, pelno siekimas ir didėjantys varpinių augalų plotai nualino Lietuvos dirvožemius, jie rūgštėja, mažėja humuso kiekis dirvoje. Taigi sėjomaina, anot R. Veličkos, nieko nekainuojanti priemonė dirvožemio derlingumui gerinti ir augalų produktyvumui didinti. Reikia tik tinkamai parinkti augalus, atsižvelgiant į tai, kurie augalai derlingumą didina, kurie mažina.

Kaip pabrėžė LŽŪU Žemdirbystės katedros vedėja doc. dr. Darija Jodaugienė, dirvos derlingumą didina dauguma augalų, ypač daugiametės žolės, o mažina tik varpiniai javai ir linai. Mokslininkų patarimu, ypač reikšmingą vietą sėjomainos schemose turėtų sudaryti daugiametės žolės, kurios didina humuso kiekį dirvoje. R. Veličkos žiniomis, daugiametės žolės dabartinėje pasėlių struktūroje sudaro tik 4,2 proc., nors prieš 20 metų jos užėmė 42 proc. dalį.

Taikant sėjomainą nereikėtų pamiršti ir tarpinių augalų, esant galimybei, tręšti mėšlu ir bent kas trečius metus įterpti ant dirvos likusius šiaudus.

MŪ inf.