Velingtonas. Vartotojai mano, kad ekologiškas pienas skiriasi nuo tradiciniu būdu pagamintų produktų ir šie skirtumai pateisina didesnę prekės kainą. Naujosios Zelandijos mokslininkai nustatė, kad ekologiškos ir įprastinės produkcijos skirtumai nėra tokie dideli.

Naujosios Zelandijos tyrėjai apžvelgė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių ir pateikė išvadą, kad anksčiau atlikti tyrimai, analizuojantys ekologiško ir tradicinio pieno skirtumus, gali būti vertinami dviprasmiškai. Sunku rasti vieningą nuomonę, nes pieno sudėtį lemia daugybė veiksnių ir rodiklių, o atskiri mokslininkai kelia savus tyrimų tikslus, rašo „Science Daily".

„Ankstesni tyrimai, lyginantys ekologiško ir įprasto pieno sudėtį (ypač pieno riebalų rūgštis), dažniausiai remiasi produkcijos, gautos iš ūkių su skirtingomis šėrimo technologijomis, palyginimu. Pavyzdžiui, ekologiniuose ūkiuose karvės ėda ganyklų žolę, o tradiciniuose kompleksuose gyvuliai gauna nemažai koncentruotųjų pašarų. Pastebėtus pieno sudėties skirtumus lemia racionas, o ne pati ūkininkavimo sistema", - teigė dr. Donas Oteris (Don Otter).

Kadangi pieno sudėtį lemia daug veiksnių, lyginant organinę ir įprastinę gamybą, sunku į juos visus atsižvelgti. Naujosios Zelandijos mokslininkai pastebėjo, kad pienininkystėje terminas „ekologiškas" reiškia, kad produkcija gauta laikantis tam tikrų taisyklių, o „tradicinis pienas iš esmės yra ne ekologiškas". Daugelyje šalių tradicinė pienininkystė neatsiejama nuo grūdinių pašarų, itin pieningų veislių gyvulių, trąšų naudojimo žemės ūkyje. Ekologinės pienininkystės pagrindas - žoliniai pašarai, nedidelio produktyvumo, vietinės gyvulių veislės. Tyrėjai pateikė išvadas, kad ekologiško ir tradicinio pieno skirtumus lemia karvių genetika, raciono sudėtis, sveikatos būklė, ūkių vadyba ir net aplinkosaugos priemonės. „Vertinant maistines pieno medžiagas, ekologiška produkcija nėra unikali ar pranašesnė už tradicinį pieną", - studijos rezultatus apibendrino gyvulininkystės specialistai.

MŪ inf.