Vilnius. Genomo redagavimo technologijos prisidėtų prie tvaraus žemės ūkio ir maisto gamybos Europos Sąjungoje. Mokslininkai ragina Europos Parlamentą ir Komisiją skubiai peržiūrėti atitinkamus teisės aktus.

Tiksliosios selekcijos metodai, tokie kaip genomo redagavimas naudojant CRISPR (angl. Clustered regularly interspaced short palindromic repeats), yra inovatyvios priemonės, kurios gali padėti užauginti didesnį derlių naudojant mažiau cheminių medžiagų ir vandens, tačiau dabartiniai ES teisės aktai uždaro tam kelią.

Žemės ūkio poveikis aplinkai turi mažėti, o ūkininkavimas privalo prisitaikyti prie sparčiai kintančio klimato. Sausra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių grėsmę žemės ūkio augalų derliui. Augalų selekcija gali smarkiai prisidėti kuriant naujas augalų veisles, kurios yra mažiau jautrios ligų sukėlėjams ir yra atsparesnės sausrai.

Siekdami sukurti tokias veisles, mokslininkai ir selekcininkai privalo turėti kuo platesnį selekcinių metodų pasirinkimą, įskaitant tiksliąją selekciją, pasitelkiant genomo redagavimo technologiją (CRISPR). Palyginti su ankstesniais selekciniais metodais, ši technologija leidžia sukurti norimas augalų veisles greičiau, paprasčiau ir tiksliau.

Europos mokslo bendruomenė pasirašė atvirą pareiškimą, skubiai ragindama Europos institucijas, tarp jų Europos Vadovų Tarybą, naująjį Europos Parlamentą ir būsimą Europos Komisiją imtis atitinkamų teisinių veiksmų, kad Europos mokslininkai ir selekcininkai galėtų taikyti genomo redagavimą tvariam žemės ūkiui ir maistui. Pareiškimą pasirašė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Pareiškime pateikiamas tiksliosios selekcijos taikymo pavyzdys, kuris leidžia auginant kviečius apsieti be fungicidų. „Taikydami tiksliosios selekcijos metodus, mokslininkai sukūrė miltligei atsparią kviečių veislę. Tik vieno veiksmo metu jie atliko nedidelį vadinamojo MLO geno pakeitimą, kuris suteikia atsparumą miltligės sukėlėjui. Tokio pobūdžio MLO geno pokytis jau egzistuoja gamtoje, tačiau šio geno pakeitimas, naudojant tradicinius selekcijos metodus, yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko. Inovatyvūs metodai gali pagreitinti naudingų savybių suteikimą žemės ūkio augalams“, rašoma pareiškime.

Europos Teisingumo Teismas 2018 m. nusprendė, kad augalai sukurti naudojant tiksliosios selekcijos metodus, pvz., CRISPR, yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), kurie priešingai nei produktai, kuriems buvo taikomi mažiau tikslūs mutacinės selekcijos metodai, nėra atleidžiami nuo GMO teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties, augalams, kuriems naudojant CRISPR atlikti net labai nedideli pakeitimai, kurie savaime gali atsirasti gamtoje, yra taikomos minėtos nuostatos.

Pareiškimo autorių nuomone, šis GMO teisės aktuose pateikiamas nepagrįstas reguliavimas nėra palankus mokslinių tyrimų institutams ir mažoms selekcinėms kompanijoms.

„ES GMO teisės aktai, priimti 2001 m., jau nebeatspindi dabartinių mokslinių žinių lygio. Nėra jokių moksliškai pagrįstų priežasčių, dėl kurių augalai su redaguotu genomu būtų vertinami kitaip nei tradiciniu būdu sukurtos veislės, turinčios panašių pakeitimų. Augalai, kuriems buvo atliktas nežymus ir tikslus genų redagavimas pasitelkiant tiksliąją selekciją ir kurie neturi svetimų genų yra tokie pat saugūs, kaip veislės, sukurtos tradiciniais selekciniais metodais“, pabrėžia mokslininkai.

Jie atkreipia dėmesį į Europos Teisingumo Teismo sprendimo pasekmę – tiksliosios selekcijos metodų, tokių kaip CRISPR, naudojimas tampa didžiųjų tarptautinių kompanijų privilegija. Dėl šios priežasties draudimas prekiauti žemės ūkio augalais su redaguotu genomu Europoje gali sukelti itin neigiamą poveikį investicijoms į mokslinius tyrimus ir selekcijos plėtrą Europoje.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog neįmanoma nustatyti nedidelių genetinių pokyčių kilmės, t. y. teigti, ar jie savaime atsirado gamtoje esančiuose augaluose ar buvo padaryti pasitelkus tiksliąją selekciją. Vadinasi, dabartiniai ES GMO teisės aktai negali būti taikomi importuotiems produktams. Todėl nedidelė Europos teisės aktų peržiūra, suderinant teisinę sistemą su kitų pasaulio šalių sistema, yra gyvybiškai svarbi, kad Europos mokslininkai ir selekcininkai galėtų naudoti tiksliosios selekcijos metodus, tokius kaip CRISPR. Tai atvertų kelią mokslo pažangai ir padėtų išspręsti dabartinius iššūkius.

***

Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras balandžio mėn. surengtoje konferencijoje priėmė bendrą rezoliuciją „Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai", palaikančią genomo redagavimo metodo taikymą.

MŪ inf.