Mineralinio azoto dirvose šį pavasarį yra daugiau
2019-03-28

Kaunas. Šiemet kaip niekada anksti pavyko ištirti mineralinio azoto kiekius šalies dirvožemiuose. Paaiškėjo, kad vidutiniškai mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje yra sukaupta 49 kg/ha, o tai net 14 kg/ha daugiau negu pernai tuo pačiu metu.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija kasmet šalyje vykdo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje stebėseną.

Šių metų meteorologinės sąlygos, kaip niekad anksti leido pradėti mineralinio azoto tyrimus, todėl jau kovo pradžioje Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai šalies žemės ūkio naudmenose iš daugiau kaip 200 aikštelių surinko dirvožemio ėminius ir juose ištyrė mineralinio azoto kiekį. Dirvožemio ėminiai buvo imti iš 0–30, 30–60 cm ir 60–90 cm sluoksnių.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Didžiausi kiekiai – Vidurio Lietuvoje

Šiemet nustatyti dideli mineralinio azoto kiekių skirtumai tiek atskiruose šalies regionuose, tiek ir po augančių bei augintų augalų. Mineralinis azotas dirvožemio 0–60 cm profilyje šį pavasarį šalyje buvo pasiskirstęs šitaip: labai mažai (≤35 kg/ha) ir mažai (35,1–70 kg/ha) – 76,7 proc., o vidutiniškai (70,1-105 kg/ha) ir daug (>105 kg/ha) azoto – 23,3 proc. nuo visų tirtų dirvožemio ėminių.

Vidutiniškai šalies dirvožemiuose mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje yra sukaupta 49 kg/ha, o tai net 14 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugumoje jo kiekis 0–60 cm sluoksnyje svyravo 30–50 kg/ha ribose, o Pietryčių Lietuvoje, kai kur nesiekė ir 30 kg/ha.

Kiek daugiau mineralinio azoto – 50–60 kg/ha – rasta Šakių, dalyje Vilkaviškio ir Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų savivaldybių dirvožemiuose. Didžiausi mineralinio azoto kiekiai – 60–70 kg/ha – nustatyti didesnėje Vidurio Lietuvos dalies dirvožemiuose.

Šalies mastu vertinant mineralinio azoto kiekį pagal auginamus augalus, daugiamečių žolių plotuose 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai jo buvo 30,3 kg/ha, po prieš tai auginto vasarojaus – 40,0, po buvusių kaupiamųjų augalų – 55,8, esamuose žiemkenčių ir rapsų plotuose – 62,4, po buvusių žiemkenčių – 63,0 kg/ha.

Dėkingi rudens ir žiemos orai

Šių metų pavasarį mineralinio azoto nustatyta labai panašiai, kaip ir 2018 m. rudenį. Nedidelių mineralinio azoto kiekių dirvožemyje pokyčių priežastis – tai šiltas ir ilgas ruduo, kurio metu vyko intensyvesnė nei įprastai organinių medžiagų mineralizacija ir iškrito nedidelis kritulių kiekis lapkričio mėnesį.

Pasipildžiusias mineralinio azoto atsargas 0–90 cm dirvožemyje sulaikė gruodžio ir sausio mėnesį vyravusios neigiamos temperatūros, dėl ko dirvožemyje susiformavo įšąlas, o iškritęs kritulių kiekis neturėjo įtakos jo plovimuisi į gilesnius sluoksnius ir gruntinius vandenis. Didžiausius mineralinio azoto pokyčius lėmė vasario mėnesio meteorologinės sąlygos, kai įšalo praktiškai jau antrąjį mėnesio dešimtadienį dirvožemyje daugelyje šalies rajonų nebuvo. Dėl to didesnė dalis nitratų galėjo išsiplauti giliau negu 90 cm ir daugeliui žolinių augalų buvo nepasiekiami.

Dėl šilto ir ilgo rudens šį pavasarį mineralinio azoto pokyčiai dirvožemyje yra nedideli, todėl daugeliui žemdirbių nereikės koreguoti žemės ūkio augalų tręšimo normų

Vertinant visas tirtas aikšteles pagal gylius, 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai buvo 28,0, 30–60 cm – 20,8 ir 60–90 cm – 16,9 kg/ha.

Tręšimo rekomendacijos šiam pavasariui

Kaip šiemet tręšime augalus prasidėjus augalų vegetacijai? Plotuose, kur mineralinio azoto 0–60 cm gylyje nustatyta 50–60 kg/ha, žemės ūkio augalus rekomenduojama tręšti pagal planuojam derliui išauginti apskaičiuotą azoto kiekį ir trąšų normos koreguoti nereikėtų.

Kur mineralinio azoto nustatyta mažiau negu 50 kg/ha, augalams azoto trąšų normą reikėtų didinti 10–15 kg/ha, palyginant su apskaičiuota planuojamam derliui gauti. Čia peržiemojusius žiemkenčių pasėlius pavasarį pirmuoju tręšimu siūloma tręšti iki 60 kg/ha azoto, o po geresnių priešsėlių – 45 kg/ha.

Tuose plotuose, kur mineralinio azoto rasta mažiau kaip 40 kg/ha, reikėtų atsižvelgti ir į dirvožemio našumą. Esant žemės našumo balui mažiau kaip 40, labiau didinti azoto trąšų normų nereikėtų, o ten kur jis didesnis – azoto trąšų normas sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose reikėtų didinti 15–20, o lengvesnės – 10–15 kg/ha.

Šių metų ankstyvas pavasaris lems ankstesnę organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemyje, todėl tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje antroje pavasario pusėje padidės. Augalų lapų cheminės analizės šiuo atveju išsamiai atsakytų apie augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais pavasario pabaigoje.

Šiemet mineralinės sieros dirvožemyje tyrimai nebuvo numatyti, tačiau įvertinant šio elemento svarbą įsavinant augalams azotą, Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai rekomenduotų rapsus siera patręšti 20–40 kg/ha, o javus 10–20 kg/ha normomis. Dirvožemyje augalų pasavinami sulfatai taip pat lengvai išplaunami, kaip ir nitratai, todėl jų dirvožemyje turėtų būti nedaug.

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai