Londonas. Tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė naują dirvos nematodų naikinimo metodiką, kurioje naudojamos natūraliai dirvožemyje gyvenančių bakterijų išskiriamos medžiagos. Eksperimentai rodo, kad pasėliai apsaugomi iki 92 proc.

Sasekso universiteto (Jungtinė Karalystė) matematikas dr. Konstantinas Blaiesas (Konstantin Blyuss), bendradarbiaudamas su Ukrainos mokslų akademijos biologais, sukūrė būdą, kaip be cheminių medžiagų sunaikinti parazitinį dirvos kirminą, kuris kenkia kviečių pasėliams. Biologinis kontrolės metodas yra nepavojingas gyvajai gamtai – nei vabzdžiams, nei paukščiams, nei žinduoliams, rašoma mokslo leidinyje „Frontiers in Plant Science“.

Kiekvienais metais dirvos nematodų sukeliama žala vertinama apie 130 mlrd. JAV dolerių, tačiau cheminių pesticidų naudojimas kelia grėsmę vabzdžiams apdulkintojams. „Didėjant pasaulio gyventojų, kuriuos reikia išmaitinti, skaičiui bei poreikiui skubiai mažinti iškastinio kuro naudojimą, mūsų tyrimai yra labai svarbus žingsnis, suteikiantis aplinkai draugišką pasėlių apsaugą“, – teigė dr. K. Blaiesas. Netoksiški kenkėjų kontrolės būdai aktualūs ekologinėje žemdirbystėje bei biokuro gamybos srityje. Jie taip pat svarbūs, atsižvelgiant į bičių populiacijos nykimą Europoje.

Dirvožemyje natūraliai esančios bakterijos gali apsaugoti kviečių pasėlius nuo kenksmingų nematodų, tačiau anksčiau nebuvo veiksmingo būdo, kaip jomis pasinaudoti. Mokslininkai pasitelkė „RNR trukdžius“ – biologiškai aktyvias medžiagas, kurios yra natūralūs bakterijų metabolitai. Pastebėta, kad jos paveikia tiek kirminų fiziologiją (nuslopinus genus, jie negali sintetinti savo baltymų, todėl žūsta), tiek kviečių savybes. Augaluose taip pat susidaro junginiai, nuodingi būtent nematodams, todėl sustabdoma jų invazija.

Šių biologiškai aktyvių medžiagų pritaikymo galimybės yra labai plačios: tinka mirkyti sėklą prieš sėją, apdoroti daigų šaknis prieš sodinimą, laistyti pasėlių dirvą. Dr. K. Blaiesas sukūrė matematinį modelį, kuris paaiškina, kaip „RNR trukdžiai“ veikia augalus ir kaip naudoti biologiškai aktyvias medžiagas, kad apsauga būtų tikrai efektyvi. Eksperimentai parodė, kad išmirkius sėklas, augalo išgyvenamumas padidėja nuo 57 iki 92 proc. Ši technika 73–83 proc. sumažina pasėlių užsikrėtimą nematodais, palyginti su neapdorotomis kultūromis.

„Žmonės kritiškai vertina genetiškai modifikuotus produktus, tačiau svarbu žinoti, kad mūsų sudarytos metodikos atveju nenaudojama genų inžinerija. Biologiškai aktyvios medžiagos natūraliai randamos gamtoje, tik mes jas išgryninome iš tam tikrų dirvos bakterijų“, – sakė tyrimo autorius.

MŪ inf.