Akademija (Kauno r.). Komposto kokybė gali būti labai nevienoda. Kiekvienu konkrečiu atveju prieš tręšiant augalus reikėtų ištirti jo sudėtį, nustatant pagrindinius kokybinius rodiklius, nes vietoj naudos galima prisidaryti bėdos. Kompostas gali būti užterštas mikrobiologiškai, turėti neleistinai didelį sunkiųjų metalų kiekį, įvairių kitų nepageidaujamų priemaišų.

Aplinkos ministerija finansavo projektą „Reikalavimų (kriterijų) iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintų produktų rengimas". Šį mokslinį tiriamąjį darbą 2015-2016 m. vykdė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai. Pagrindinis tikslas buvo atlikti mokslinius tyrimus ir parengti reikalavimus iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintiems produktams ir jų naudojimui.

Tyrimams pasirinkti 56 objektai visoje šalies teritorijoje. Surinktose bioskaidžiose atliekose buvo nustatyta cheminė sudėtis, fizikiniai-cheminiai rodikliai, nepageidaujamos priemaišos, sunkieji metalai, organiniai teršalai, mikrobiologinis užterštumas.

Kaip pabrėžė projektą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius profesorius Gediminas Staugaitis, vykdant šį projektą, buvo atliktas milžiniškas darbas

„Įveikėme šia užduotį! Kiekviename bioskaidžių atliekų ėminyje nustatėme 39 kokybės rodiklius. Be to, nuotekų dumblo kompostuose ir rauguose nustatėme 6 farmacinių produktų likučius. Paruošėme milžinišką ataskaitą, kurią Aplinkos ministerijoje pristatinėjome pustrečios valandos", - nuveiktais darbais džiaugėsi profesorius Gediminas Staugaitis, skaitydamas pranešimą praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka - 2017"

Buvo ištirtos dvi bioskaidžių atliekų grupės - kompostai ir anaerobiniai raugai (tai raugai, likę po biodujų gamybos). Savo ruožtu kompostai buvo grupuojami dar į penkias grupes: iš žaliųjų atliekų, maisto atliekų, nuotekų dumblo, mišrių komunalinių atliekų ir mėšlo. Anaerobiniai raugai buvo iš maisto atliekų, nuotekų dumblo, mišrių komunalinių atliekų ir mėšlo.

Buvo įvertinta tirtų kompostų ir anaerobinių raugų kokybė ir tarša, nustatyti kokybės rodikliai, optimalios ir didžiausios leistinos koncentracijos, pasiūlytas skirstymas pagal klases ir kategorijas. Be to, gauti tyrimų duomenys ir siūlomi normatyvai palyginti su kitų šalių (net 21) analogiškais duomenimis. Ūkišku požiūriu labai svarbu, kad parengtos tręšimo minėtais produktais rekomendacijos, aprašytos kompostų ir anaerobinių raugų gamybos ir susidarymo technologijos.

Pagal užterštumą sunkiaisiais metalais kompostus ir anaerobinius raugus siūloma skirstyti tik į dvi klases: I klasės gali būti naudojami žemės ūkio augalams tręšti, t. y. maisto grandinėje „augalas - gyvūnas - žmogus", II klasės - gali būti naudojami rekultivuojamuose plotuose ir miško želdinių plantacijose bei trumpos rotacijos želdiniams energinės biomasės auginimui, t. y. energetinėje grandinėje „augalas- kuras".

Pagal ankstesnes rekomendacijas kompostai ir raugai buvo skirstomi į tris klases, kur III klasė leistina naudoti rekultivuojamuose plotuose - dabar siūloma iš viso jos atsisakyti. Peržiūrėtos ir koreguotos sunkiųjų metalų (Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As) normos pagal klases, taip pat didžiausios leistinos organinių teršalų koncentracijos.

„Džiaugiuosi, kad padarytas didžiulis darbas. Naujausi tyrimai įrodo, kad ne visus biologiškai skaidžių atliekų produktus galima naudoti žemės ūkio augalams tręšti. Parodyta ne tik mokslinė, bet ir pilietinė pozicija", - kolegų darbu didžiavosi LAMMC direktorius profesorius Zenonas Dabkevičius. 

Kokiu dažniu reikės atlikti kompostų ir anaerobinių raugų užterštumo ir kokybės tyrimus, priklauso nuo gamybos apimčių. Jei komposto ar anaerobinio raugo pagaminama iki 50 t per metus, pakaks vieno paimti vieną ėminį laboratoriniams tyrimams per metus. Vieno ėminio pakaks ir gaminantiems nuo 21 iki 250 t kompostų ar raugų. Nuo 251 iki 1 000 t - reikės dviejų ėminių, nuo 1 001 iki 2 000 - 4 ėminių, nuo 2 001 iki 4 000 - 6 ėminių, o gaminant daugiau kaip 4 000 reikės aštuonių ėminių per metus.

Vidutinės tręšimo normos (neviršijant 170 kg/ha azoto ir 40 kg/ha fosforo) nustatytos tokios: žalienų atliekų komposto - 41 t/ha, maisto atliekų komposto - 15, nuotekų dumblo komposto - 7, mišrių komunalinių atliekų komposto - 15, mėšlo komposto - 8 t/ha. Anaerobinių raugų normos taip pat apibrėžtos" masto atliekų - 49 t/ha, nuotekų dumblo - 5,6, mišrių komunalinių atliekų - 15, mėšlo - 53 t/ha.

Svarbu žinoti tai, kad dėl didelės taršos žemės ūkio augalams tręšti nenaudojami mišrių komunalinių atliekų kompostas ar raugas bei nuotekų dumblo raugas.

Komposto ar anaerobinio raugo, kaip trąšos, kokybės vertinimo rodiklius reikėtų grupuoti į dvi grupes - pagrindinius ir papildomus. Pagrindiniai turi būti nustatomi visiems tiriamiems kompostams ar raugams, o papildomi - tik skirtiems mėgėjiškai sodininkystei, naudojimui šiltnamiuose ar auginimo substratas sudaryti.

Pagrindiniai rodikliai - pH _KCl, sausosios ir organinės medžiagos, organinė anglis, suminis azotas (N), suminis fosforas (P), suminis kalis (K), elektrinis laidis, vandenyje tirpūs azotas, fosforas ir kalis, C ir N santykis. Papildomi rodikliai - pH H₂O, suminis kalcis (Ca), suminis magnis (Mg), suminė siera (S), vandenyje tirpūs kalcis ir magnis, sulfatai, chloridai, judrieji boras, geležis ir manganas.

Maksimali oro tarša susidaro atvirai kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas, o minimali - kai naudojami biofiltrai ar kompostuojama po plėvele. Tuomet amoniako (NH₃) emisija sumažėja 90-97 proc., lakių organinių junginių - iki 50 proc., kietųjų dalelių - iki 100 procentų. Biofiltrai metano (CH₄) kiekį sumažina nuo 50 iki 82 proc., diazoto monoksido N₂O - iki 90 procentų. Natūralu, kad mažiausias poveikis aplinkai daromas tada, kai atliekos tvarkomos kuo arčiau jų susidarymo šaltinio.

MŪ inf.