Kaunas. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos temos buvo aktualios ne tik mokslininkams, bet ir gamybininkams bei ūkininkams.

„Mokslininkai ir gamintojai susiduria su tais pačiais iššūkiais – didėjančiais produkcijos kokybės reikalavimais, augančiais gyvulių laikymo kaštais, griežtėjančiais gyvūnų laikymo reikalavimais. Daugumą šių problemų galima išspręsti mokslinių tyrimų metu“, - teigė LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius.

Tarptautinę mokslinę konferenciją organizavo šio fakulteto Gyvūnų mitybos katedra kartu su Lietuvos mokslų akademija.

Konferencijoje „Ūkinių gyvūnų mitybos poveikis produktyvumui ir produkcijos kokybei“ plenarinius pranešimus skaitė savo sričių specialistai iš užsienio šalių. Popietinė konferencijos dalis, kai buvo pristatomi žodiniai pranešimai apie dabar atliekamus ar neseniai atliktus tyrimus, buvo naudinga jauniesiems tyrėjams, mokslininkams, doktorantams.

„Konferencijos dalyvių klausimai, išsakytos užsienio lektorių pastabos ir komentarai, diskusijos, tikėtina, buvo naudingas atskaitos taškas, tobulinant ne tik pranešimų, bet ir mokslinių tiriamųjų darbų kokybę“, - vylėsi R. Stankevičius. Kaip įprasta tarptautinėse konferencijose, norintys galėjo pristatyti ir stendinius pranešimus.

Konferenciją pradėjo LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas (kairėje), Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų skyriui atstovavęs akademikas Henrikas Žilinskas (centre) ir Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius

Ketozė ūkiui kainuoja daug

Krokuvos žemės ūkio universiteto prof. hab. dr. Zygmuntas Maciejus Kovalskis (Zygmunt Maciej Kowalski) pristatė ketozės, kuri ne mažiau aktuali ir Lietuvos karvių augintojams, rizikos veiksnius ir paplitimą Lenkijoje. Šioje šalyje yra 2,2 mln. karvių, vidutinis bandos dydis – 39 karvės, vidutinis primilžis – 8 298 kg pieno.

Lenkijoje didžiausią įtaką ketozės susirgimui turi bandos dydis, vidutinis bandos paros primilžis, laikymo sistema, ganymas, užtrūkusių karvių grupavimas, ūkininko žinios. „Bent jau Lenkijoje ketozė nėra produktyvių karvių liga. Atvirkščiai, tai yra prastomis sąlygomis laikomų ir blogai šeriamų karvių liga“, - teigė profesorius. Karvių stebėjimas dėl ketozės, remiantis pieno mėginių analize, leidžia geriau kontroliuoti pieninių karvių šėrimą ir sveikatą.

„Ketozė kainuoja daug, ypač dėl pablogėjusių karvių reprodukcinių savybių“, - pabrėžė Z. M. Kovalskis.

Kalakutams nereikia didelių dozių mineralinių papildų

Garsus paukštininkystės mokslininkas, Varmijos Mozūrų universiteto (Lenkija) dėstytojas, mokomųjų knygų autorius prof. hab. dr. Janas Jankovskis (Jan Jankowski), jau ne vienerius metus konsultuojantis Lietuvos kalakutų augintojus, parengė pranešimą apie sumažinto mineralų kiekio naudojimą paukščių šėrime, kurį pristatė kolega, Lenkijos mokslų akademijos mokslininkas Kšyštofas Kozlovskis (Krzysztof Kozłowski).

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, 2014 m. ištyrus kalakutų pašarų mėginius 22 Europos šalyse, cinkas (Zn) ir varis (Cu) juose maksimalų lygį viršijo 90 proc. Viena priežasčių yra mineralų kiekio padidėjimas augalinėse žaliavose dėl aplinkos taršos.

Dėl per didelio maisto papildymo mineralais jų perteklius gali kauptis audiniuose, prasidėti toksinis poveikis ląstelėms ir antagonistinė sąveika su kitais makroelementais ir mikroelementais, sutrikdantis jų įsisavinimą ir dėl to gali kilti daugybė metabolinių reakcijų.

Apibendrinus mineralinių medžiagų kiekio sumažinimo kalakutų lesaluose poveikio tyrimus, teigiama, kad 10 mg Cu/kg, 50 mg Zn/kg ir 50 mg Mn/kg maisto papilduose gali būti pakankamas kiekis kalakutams augti tinkamai. Be to, mažesni mineralų kiekiai sumažintų jų išsiskyrimą į aplinką.

Taigi, daromos išvados, kad šiuolaikiniams hibridiniams kalakutams nereikia didelių dozių kalcio, fosforo, natrio, vario, cinko ir mangano papildų, kuriuos rekomenduoja kalakutų auginimo bendrovės. Mokslininkas siūlo persvarstyti ir atnaujinti dabartinius maistinių medžiagų reikalavimus ir praktines greitai augančių kalakutų mitybos gaires.

Rugiai kiaulių racione

Tarp įdomiausių pranešimų buvo ir Hanoverio Veterinarijos aukštosios mokyklos Gyvūnų mitybos instituto ilgamečio vadovo prof. hab. dr. Jozefo Kampjuso (Josef Kamphues) paskaita apie rugių panaudojimą šeriant kiaules ir jų poveikį žarnyno sveikatai, pašaro kokybei bei gyvūno gerovei.

Hanoverio Veterinarijos aukštosios mokyklos Gyvūnų mitybos instituto vadovas prof. hab. dr. Jozefas Kampjusas (antras iš kairės) įvertino rugių naudą kiaulių racione

Iššūkių Vokietijos kiaulininkystės sektorius dabar patiria nemažai: reikia mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą, mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą į aplinką, užtikrinti mėsos saugumą, eliminuojant zoonozių riziką, pasirūpinti gyvulių gerove.

Rugiai, pasak profesoriaus, būna mažai užteršti patogeniniais Fusarium spp. grybais, jie efektyviausiai panaudoja vandenį, azotą, fosforą. Pašaruose su rugiais yra didžiausias maistinių skaidulų kiekis, skatinantis butiratų gamybą, rugiai naudingi gleivinės sveikatai ir atsinaujinimui ir yra kaip natūralus prebiotikas.

MŪ inf.