Kaunas. Kaime sakoma, kad viščiukus skaičiuoja rudenį. Rudenį taip pat skaičiuojame, kiek pirmakursių pradėjo mokslus su agroverslu susijusiose studijų programose.

Šį kartą portalas manoukis.lt domisi, kiek studentų įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademiją, ar ateityje turėsime pakankamai veterinarų bei kitų gyvulininkystės specialistų.

LSMU pateiktais duomenimis, šiemet Veterinarijos akademijoje į pirmosios, antrosios pakopų ir vientisąsias studijas šiemet priimta net 313 pirmakursių, kurie pasirinko vieną iš Akademijoje vykdomų studijų programų.

Pusė įstojusiųjų – iš rajonų

Veterinarijos fakultete šiemet studijas pradėjo 236 pirmakursiai, o Gyvūnų mokslų fakultete – 77 pirmakursiai.

LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė pasakoja, kad LSMU yra vienintelis, kuris taikė vienodus reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Stojantieji, neatitikę minimalių reikalavimų ir minimalaus konkursinio balo, konkurse į visas LSMU vykdomas studijų programas negalėjo dalyvauti. Tai leido atsirinkti tik gerai besimokančius moksleivius.

Pasak Veterinarijos fakulteto dekanės, į veterinarinės medicinos studijų programą galėjo pretenduoti tik tie stojantieji, kurių konkursinis balas buvo ne mažesnis kaip 6. Priimtųjų į veterinarijos studijas vidutinis konkursinis balas į valstybės finansuojamas vietas buvo 8,48, o į valstybės nefinansuojamas – 7 balai.

„Nors LSMU stojantiesiems taikė aukštus reikalavimus, galime džiaugtis, kad pastaraisiais metais įstojusiųjų studentų skaičius išlieka labai panašus. Džiaugiamės, kad daugiau nei pusė įstojusiųjų į LSMU Veterinarijos akademijos fakultetų siūlomas studijų programas yra kilę iš įvairių Lietuvos rajonų. Tai rodo, kad ir kaime besimokančiųjų pasirengimas studijoms gerėja“, - pasakoja V. Riškevičienė.  

Populiariausia – veterinarinės medicinos programa

Kaip ir kasmet, šiemet populiariausia buvo Veterinarinės medicinos studijų programa, į kurią iš viso pretendavo 658 stojantieji. Buvo priimta 119 studentų, iš jų – net 82 į valstybės finansuojamas vietas. Iš viso užimta 97,62 proc. visų Veterinarijos mokslų studijų krypčių grupei Vyriausybės skirtų finansuojamų vietų.

„Pamainą mes privalome sau užsiauginti patys, nes esame vienintelis fakultetas Lietuvoje, rengiantis veterinarijos gydytojus ir veterinarinės maisto saugos specialistus, - sakoLSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė V. Riškevičienė

Studijuoti Veterinarinę mediciną buvo priimti ir 34 užsienio studentai, daugiausiai iš Švedijos, Vokietijos ir Izraelio.

V. Riškevičienė sako, kad veterinarinės medicinos programa yra klasikinė, viena iš labiausiai vertinamų ir populiariausių programų Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Ją baigęs veterinarijos gydytojas yra plačios specializacijos. Programa apima labai daug sričių, labai ištobulėjusi ir toliau tobulėja, plečiasi veterinarijos paslaugų, teikiamų sergantiems gyvūnams, spektras.

Veterinarijos gydytojas studijose įgyja kompetencijas ir gali dirbti su visomis pagrindinėmis naminių ir ūkinių gyvūnų rūšimis – juos gydyti, dirbti veterinarijos farmacijos srityje, valstybiniame veterinarijos tinkle ar tęsti studijas veterinarinės medicinos rezidentūroje ir įgyti specializaciją (iš viso siūloma 16 veterinarinės medicinos rezidentūros programų) arba doktorantūroje ir įsilieti į mokslininkų gretas.

Pasak dekanės, daugiau kaip 18 proc. studijas baigusių veterinarijos gydytojų pasirenka darbą su ūkiniais gyvūnais, ir šis procentas didėja. Jis įsitikinusi, kad veterinarijos gydytojų kaimui tikrai nepritrūks.

Veterinarijos praktika tampa vis sudėtingesnė

Kartais manoma, kad veterinarijos gydytojo darbas smulkiųjų gyvūnų praktikoje – lengvesnis nei darbas su ūkiniais gyvūnais. Pasak Veterinarijos fakulteto dekanės, iš tiesų taip nėra. Skiriasi tik darbo specifika.

„Darbas su ūkiniais gyvūnais yra paprastesnis, veterinarinės procedūros, atliekamos šiems gyvūnams, nėra sudėtingos ar labai įvairios. Atliekama būtinoji diagnostika, profilaktika ir gydymas, kuriam dažnai neprireikia moderniausių technologijų. Svarbiausias tikslas veterinarijos gydytojui, dirbančiam su ūkiniais gyvūnais, užtikrinti šių gyvūnų sveikatingumą, produktyvumą ir produkcijos kokybę bei gerovę.

Smulkiųjų gyvūnų ir žirgų veterinarijos praktika kasdien tampa vis sudėtingesnė. Veterinarijos gydytojai, gydydami žirgus ar smulkiuosius gyvūnus, privalo turėti išskirtinių gebėjimų, nes atliekamos operacijos yra panašios kaip ir žmonėms. Jos aprėpia neurologijos, ortopedijos, onkologijos, kardiologijos, vaizdinės diagnostikos ir kitas sritis. Diagnostikai naudojama itin brangi ir moderni įranga. Visa tai reikalauja išskirtinių žinių, nuolatinio tobulėjimo ir fizinio pasirengimo“, - pasakoja V. Riškevičienė.

Gyvūnų mokslo studijų programa jaunimą irgi domina

LSMU VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičius teigia, kad pastaraisiais metais išaugo stojančiųjų susidomėjimas Gyvūnų mokslo studijų programa (buvusi Gyvulininkystės technologijų studijų programa – red.). Įstojusiųjų skaičius išlieka stabilus – kasmet apie 10–12 studentų.

Įdomu tai, kad minėtos studijų programos populiarumas auga užsienyje – nuo šių metų Gyvūnų mokslo magistrantūros studijų programoje studijuoja 5 užsieniečiai. Pasak R. Stankevičiaus, dėstyti anglų kalba taip pat planuojama Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą, nes jau dabar yra užsieniečių, norinčių ją rinktis.

LSMU VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičius teigia, kad pastaraisiais metais išaugo stojančiųjų susidomėjimas Gyvūnų mokslo studijų programa

VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas sako, jog studijose daug dėmesio skiriama praktinėms žinioms.

„Tai vertina ir darbdaviai – absolventai lengvai randa darbą, vis dažniau darbdaviai, ieškantys šios srities specialistų, ir patys susisiekia su mumis. Fakulteto studentai tikrai stiprūs, o šiemet stojantieji, kaip ir visame LSMU, turėjo peržengti 5,4 balo kartelę, taip pat atitikti kitus jiems keliamus reikalavimus“, - sako R. Stankevičius.

Reikės specialistų, kol gyvuos maisto pramonė

Be populiarios veterinarinės medicinos ar gyvūnų mokslo studijų programų, Veterinarijos akademijoje dar yra ir kitų, tokių kaip Veterinarinės maisto saugos, Maisto mokslo. Ar jos populiarios?

Pasak V. Riškevičienės, Veterinarinės maisto saugos ir Maisto mokslo programose planuojamų priimti studentų skaičius yra derinamas, bendraujant su socialiniais partneriais bei stebint rinkos poreikius, nors universitetas turėtų galimybių į šias studijų programas priimti ir daugiau studentų.

Veterinarinės maisto saugos studijų programa priklauso Sveikatos mokslų krypčių grupei, kurioje yra akcentuojama maisto sauga, kokybė, maisto gamybos higiena, viešasis maitinimas ir jo kontrolė bei reikšmė visuomenės sveikatai.

„ES griežtėjant reikalavimams maisto žaliavų ir maisto produktų kokybei, maisto sauga ir kokybe Lietuvoje rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei jai pavaldžios struktūros. Todėl didžioji dalis baigusiųjų Veterinarinės maisto saugos studijas įsidarbina tose įstaigose. Veterinarinės maisto saugos specialistai yra laukiami ir maisto perdirbimo bei prekybos įmonėse, kur taip pat dirba saugos ir kokybės valdymo ar kontrolės srityse“, - pasakoja V. Riškevičienė.

Žemės ūkio krypčių grupei priskiriama Maisto mokslo studijų programa yra nukreipta į maisto gamybos (bio)technologijas, mitybą, gamybos planavimą, organizavimą, kokybės kontrolę ir valdymą.

LSMU duomenimis, daugiau nei 75 procentai absolventų, baigę bakalauro studijas, iškart gauna darbo pasiūlymus. Vis dėlto, didžioji dalis jų tęsia studijas magistrantūroje. V. Riškevičienės teigimu, ši profesija nepraras populiarumo, kol Lietuvoje išliks maisto pramonė.

MŪ, LSMU inf.