Otava. Ankstyvas paršelių pratinimas prie kietųjų pašarų, siekiant pagreitinti jų adaptaciją prie naujo raciono, ne visada pasiteisina. Kanados moksliniame centre atlikti gamybiniai bandymai atskleidė, kad kas penktas nujunkomas paršelis nėra ragavęs granulių.

Prairie kiaulių centro mokslininkai dr. R. Gauvreau ir dr D. Beaulieu užsimojo parodyti gyvulių augintojams, kiek faktiškai pašarų suvartoja žindomi paršeliai. Jiems pavyko įrodyti, jog pusė paršelių žinduklių nesusidomi kietomis granulėmis, po nujunkymo praėjus 48 val., kas penktas paršelis vis dar nemoka/negali ėsti kombinuotųjų pašarų. Tačiau komerciniuose ūkiuose, kur jauniklių grupei tenka viena šėrimo lėkštelė, sunku nustatyti, kurie paršeliai ėda granules, kurie taip ir neišmoksta įsisavinti priešstartinio pašaro, rašo „The Pig Site".

Siekiant įvertinti, kurie paršeliai suvartoja savo pašaro normą, Prairie kiaulių centro tyrėjai sukūrė netoksišką metodą, paremtą maistinių dažų naudojimu. Jie pritaikė šunų pašarų gamyboje naudojamas spalvines medžiagas, kurios neabsorbuojamos virškinimo trakte ir pasišalina su išmatomis. Gamybinio bandymo metu į 1 kg kombinuotųjų pašarų įterpta 0,5 g briliantinio mėlynojo, o spalvota dieta pasiūlyta paršeliams žindukliams, iki nujunkymo likus 48 val. Po dviejų parų 200 paršelių atliktas individualus išmatų tyrimas (braukiant vatos tamponu per išangę). Granules ėdusių jauniklių išmatos nusidažė melsva ar žalsva spalva, kombinuotųjų pašarų neragavusių paršelių išmatos liko geltonai rudos.

Kanados mokslininkai nustatė, kad 40-50 proc. paršelių žinduklių neėda siūlomų priešstartinių pašarų. Per pirmas 48 nujunkymo valandas apie 20 proc. paršelių nesugeba ėsti kietų granulių. Specialistai mano, kad toks tyrimas būtų naudingas kiekvienam kiaulių augintojui, nes padėtų laiku nustatyti problemą ir jos sprendimo kelią. Jei didžioji dalis paršelių neėda kombinuotųjų pašarų, rekomenduojama pasitarti su firmos tiekėju, keisti racioną ar sudrėkinti granules.

MŪ inf.