Kaunas. Mineralinio azoto šalyje šį rudenį yra vidutiniai arba maži kiekiai – nustatytas vidurkis sudaro 46,9 kg/ha arba 8 kg/ha mažesnis negu tuo pačiu metu pernai. Daugiausia azoto sukaupta Vidurio Lietuvos dirvožemiuose.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje, kaip ir kasmet Žemės ūkio ministerijos užsakymu, vykdyta mineralinio azoto stebėsena šalies dirvožemiuose. Lapkričio pradžioje buvo surinkti dirvožemio ėminiai iš daugiau kaip 200 aikštelių įvairiose šalies vietose iš 0–30, 30–60 ir 60–90 cm sluoksnių.

Surinktuose dirvožemio ėminiuose nustatomas nitratinis (N-NO₃) ir amoniakinis (N-NH₄) azotas, o jų suma ir sudaro mineralinio azoto kiekį. Nustatytas mineralinio azoto kiekis skirstomas į 5 grupes: kai jo yra labai mažai, mažai, vidutiniškai, daug ir labai daug.

Tyrimai parodė, kad šį rudenį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje mineralinio azoto buvo mažai arba vidutiniškai. N_min vidurkis šalyje buvo 46,9 kg/ha arba 8 kg/ha mažesnis negu tuo pačiu metu pernai, o pastarųjų 15-os metų svyravimo intervalas yra 34,6–64,3 kg/ha.

Regionuose situacija skirtinga

Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje atskiruose regionuose šiemet gerokai skyrėsi: tai priklausė nuo skirtingų dirvožemių, jų granuliometrinės sudėties bei žemės ūkio gamybos intensyvumo. Pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 32,8 kg/ha, Vakarų – 43,7, o Vidurio Lietuvoje – 65,2 kg/ha.

Vertinant šį kiekį pagal augusius ar augančius augalus, nustatyta, kad daugiamečių žolių plotuose šiame gylyje jo vidutiniškai rasta 23,2 kg/ha, po augusio vasarojaus ir buvusių žiemkenčių – 45–49, po kaupiamųjų – 56,6, pasėtų žiemkenčių pasėliuose – 63,1, o atskirų ūkių laukuose net 100–130 kg/ha.

Daugiamečių žolių pasėliuose ypatingai mažas mineralinio azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje nustatytas Rytų Lietuvoje –16,9 kg/ha, o 0–30 cm gylyje – tik 10,8 kg/ha.

Įtakos turėjo užsitęsusi sausra

Šiemet kiek mažesnį negu įprasta mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pirmoje vasaros pusėje lėmė jau nuo balandžio mėnesio prasidėjęs sausas laikotarpis. Tai stabdė dirvožemyje vykstančius organinės medžiagos mineralizavimosi procesus. Drėgmės atsargos dirvožemyje pradėjo pildytis tik rudenį.

Dirvožemio profilyje pagal sluoksnius mineralinis azotas vidutiniškai šalyje išsidėstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 29,2 kg/ha, 30–60 cm – 21,0, o 60–90 cm – 14,4 kg/ha. Nors 0–30 cm sluoksnyje jo daugumoje buvo rasta 40–50 proc. viso iki 90 cm slūgsančio kiekio, tačiau Vidurio Lietuvoje augančių žiemkenčių pasėliuose 30–60 cm sluoksnyje jo rasta panašiai kaip ir viršutiniame.

Daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose nitratai sudarė apie 55–65 proc. mineralinio azoto, o ariamoje žemėje ir žiemkenčių plotuose – 75–85 procentus. Vidurio Lietuvoje intensyvios gamybos plotuose augančiuose žiemkenčiuose nitratai mineralinio azoto dalyje sudarė 85–92 proc.

Kaip paaiškino LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos Agrocheminių tyrimų skyriaus mokslo darbuotoja Aistė Misevičienė, kuo mažesnis nitratinio azoto kiekis, tuo geriau.

„Nitratai yra linkę greitai plautis iš dirvožemio, nes jie yra dirvožemio tirpale, o ne sorbuoti pačių dirvožemio dalelių. Taip mes prarandame nemažus mineralinio azoto kiekius iš dirvožemio ir,  žinoma, taip prisidedame ir prie taršos nitratais didinimo. Vidurio Lietuvoje didesnę dalį sudaro nitratinis azotas ir tai daugiausia priklauso nuo intensyvesnės žemės ūkio gamybos bei gausesnio tręšimo azoto trąšomis, kas ir lemia didesnę nitratų dalį, – sakė A. Misevičienė. – Daugiamečių žolių plotuose kasmet  randami mažesni mineralinio azoto kiekiai, ir visa tai siejama su menku daugiamečių žolių tręšimu“.

Vidurio Lietuvoje 0–60 cm sluoksnyje daugiau kaip 70 kg/ha mineralinio azoto šį rudenį nustatyta Jurbarko, dalyje Raseinių ir Kauno rajono savivaldybių plotuose, o 60–70 kg/ha – beveik visoje Vidurio Lietuvos žemumoje, apimančioje Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio ir dalį Kauno, Kelmės ir Jonavos rajonų savivaldybių dirvožemius.

Vidutiniai kiekiai – 50–60 kg/ha – nustatyti Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Biržų savivaldybių plotuose, o 40–50 kg/ha – dalyje Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Šalčininkų, Vilniaus, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių plotuose.

Pavasarį nevėlinti tręšimo

Didžioje dalyje Rytų bei Vakarų Lietuvos, apimančios Žemaičių aukštumą bei Vakarų plynaukštę, Baltijos aukštumą ir Pietryčių Lietuvos lygumą, mineralinio azoto rasta mažiau kaip 40 kg/ha, o didesnėje dalyje net ir mažiau kaip 30 kg/ha.

Šiuose nenašiuose dirvožemiuose jau iš rudens mineralinio azoto atsargos dirvožemyje yra mažos arba labai mažos, kurios per žiemą tikrai nepasipildys. Dėl to pavasarį šiuose plotuose svarbu neuždelsti laiku patręšti azoto trąšomis.

Vidurio Lietuvos dirvožemiuose mineralinio azoto susikaupė daugiau ir jei šios atsargos viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose išsilaikys iki pavasario, tai bus azoto rezervas žiemkenčiams pavasarį atsinaujinus jų vegetacijai.

Verta žinoti, kad rekomenduojamos standartinės vidutinės azoto trąšų normos žemės ūkio augalams yra apskaičiuotos, kai mineralinio azoto dirvožemyje yra mažai. Kai jo yra labai mažai, azoto normos didinamos, o kai daug ir labai daug – mažinamos.

Tyrimais nustatyta, kad žieminiams kviečiams azoto trąšos būna mažai efektyvios, kai mineralinio azoto dirvožemyje pavasarį randama daugiau kaip 90 kg/ha, o visai neefektyvios (kai kada net mažina derlių), kai Nmin kiekis dirvožemyje viršija 120 kg/ha.

LAMMC ir MŪ inf.