Kas studijuos žemės ūkio mokslus?
2019-11-29

Vilnius. Žemės ūkis sparčiai modernėja ir reikalauja naujos kartos specialistų, tačiau studijuojančių šios srities mokslus katastrofiškai mažėja. Mokslo ir verslo atstovų nuomone, dėl to visų pirma kalta ydinga priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema.

Trečiadienį apie išryškėjusias žemės ūkio specialistų rengimo tendencijas Seimo Kaimo reikalų komitete diskutavo ne tik parlamentarai, bet ir Žemės ūkio bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos, verslo, žemdirbių savivaldos atstovai.

VDU Žemės ūkio akademijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus stojančiųjų į žemės ūkio programas skaičius sumažėjo kone tris kartus. Krentant moksleivių parengimo lygiui ir valstybei nustačius minimalaus stojamojo balo kartelę, vis mažiau geba ją perlipti, o tie, kuriems tai pavyksta, dažniau renkasi ne žemės ūkio mokslus.

Vaderstad 12 05

VDU rektorius Juozas Augutis teigė, kad vaikams iš regionų sunku perlipti tą kartelę, o būtent jie ir yra labiausiai motyvuoti rinktis žemės ūkio mokslus. Jo manymu, problemą galėtų išspręsti šių specialistų rengimo priskyrimas prie valstybės reguliuojamų sričių, o universitetams turėtų būti leista patiems atsirinkti gabiausius ir motyvuotus studentus.

„Atėjo laikas į kiekvieną Lietuvos vaiką, baigusį mokyklą, žiūrėti kaip į vertybę ir su kiekvienu iš jų dirbti, suteikti jam galimybes, kiek jis pasieks, maksimaliai“, - ragino VDU rektorius Juozas Augutis.

Jam antrino ir VDU Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas. Anot jo, Europos patirtis rodo, kad valstybės nenustato minimalių reikalavimų stojimui, o universitetai priima pagal stojamąjį balą iš eilės (kaip Prahos gyvybės mokslų ar Varšuvos gyvybės mokslų universitetai) arba patys nustato reikalavimus (kaip Helsinkio universiteto Žemės ūkio ir miškų fakultetas ar Vageningeno universitetas Olandijoje).

Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2021-2024 m. žemės ūkio sektoriui kasmet vidutiniškai reikės 1 846 darbuotojų. Iš jų - 993 kvalifikuotų darbininkų, 171 koleginio bakalauro, 471 universitetinio bakalauro ir 211 magistro studijų absolventų. Pasak A. Maziliausko, priėmimas labai stipriai sumažėjęs ir tai sietina būtent su minimalaus stojamojo balo įvedimu.

„Mes sakome, kad Lietuvoje neužtikrinus vienodo bendro lavinimo mokyklos parengimo lygio, valstybė imasi nustatyti vienodą minimalų konkursinio balo reikalavimą – tai jau iš principo yra neteisinga“, - Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo prof. A. Maziliauskas.

Anot jo, tik pusės bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų pasirengimo lygis yra pakankamas, o kone visų profesinio mokymo įstaigų abiturientai nėra pajėgūs įveikti minimalių stojimo į aukštąją mokyklą reikalavimų.

Tam, kad universitetai patys turėtų atsirinkti studentus pritarė ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jo teigimu, jau kuris laikas bendradarbiaujama su VDU, o Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas, kurio pakeitimais siūloma naikinti bendrą minimalią kartelę.

Pasak ministro, turėtų būti politinis sutarimas tarp visų partijų ir būtina suvokti grėsmę regioniniams universitetams, kad nenutiktų taip, jog programinės studijos galiausiai liks tik Vilniuje. „Jau dabar mes susiduriame su problemomis. Sakome, kad Žemės ūkio ministerija galėtų finansuoti, bet tam reikia, kad būtų ką finansuoti. Yra patvirtintos programos ir nėra norinčių. Tai irgi yra problema. Jei dar įdėsime minimalų balą, tai išvis uždarysime galimybę jauniems žmonėms studijuoti žemės ūkio specializacijas“, - kalbėjo A. Palionis, sakydamas, kad diskusija – labai laiku, nes artimiausiu metu Seimo plenarinių posėdžių salėje turėtų atsirasti atitinkami siūlymai.

„DOJUS agro“ valdybos pirmininko Prano Dailidės teigimu, miestuose vaikai turi visai kitokias galimybes, o žemės ūkio studijos nesirenkamos todėl, kad norintys tiesiog „nepraeina“.

Su tuo, kad minimalus stojimo balas užkerta kelią į universitetą regionų abiturientams sutiko ir „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas, VDU ŽŪA alumni klubo prezidentas Pranas Dailidė. 

„Leiskime tiesiog tiems vaikams stoti, jie iš tikro motyvuoti, žino, ko stoja. Antra, tie vaikai dažniausiai grįžta į regionus. (...) Pats laikas vaikų neišvyti iš regionų į Vilnių, į miestus, o kaip tik skatinti visais būdais. Mes, verslas, esame kartu, galvojame ir apie mokymą kartu, ir apie praktikas. Ko gero, viena aukštoji mokykla, kuri taip glaudžiai dirba ir tiek daug bando padaryti, kad išsaugotų tas specialybes ir žemės ūkio ateitį. Iš tikro, į žemės ūkį ateina labai skaitmenizuotos technologijos ir reikės protingų žmonių. Šiandien mes kalbame apie ateities žemės ūkį“, - sakė  P. Dailidė.

Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis teigė, kad būtina universitetui sudaryti galimybes taikyti naujus metodus, pavyzdžiui, rengti paruošiamuosius kursus. „Universitetas turi gebėjimų, suteikite galimybių“, - kalbėjo E. Makelis.

Jam antrino ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, tvirtindamas, kad universitetai yra pasirengę atitinkamai paruošti vaikus.

Atsakydamas į esamos sistemos kritiką švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas teigė, kad kartelės atsisakymas – spręstinas, o variantas, kad studentų atrinkimo atsakomybė būtų perkeliama į aukštąsias mokyklas - neatmestina. „Bet tai yra politikų apsisprendimas“ , - teigė jis, primindamas, kad nors užsienyje dažnai priimama studijuoti be didesnių reikalavimų, vis dėlto po pirmųjų metų nemaža dalis atsijojama.

„Jaunimo nenoras rinktis žemės ūkio mokslus yra pirma ir rimta problema. Antra – įsidarbinamumas. Nepaprastai žemas, buvusios MOSTA yra pateikti rezultatai“, - žemės ūkio studijų problemas vardijo viceministras.

Vis dėlto tiek J. Augutis, tiek A. Maziliauskas prieštaravo, kad įsidarbinimo rodikliai yra labai netikslūs. O tai, kad iš žemės ūkio studijoms skiriamų krepšelių panaudojama tik trečdalis, VDU rektoriaus teigimu, galbūt ir įrodo, kad dabartinis ŠMM valdymas ir skirstymas „yra pro šalį“.

Tiek žemės ūkio ministras Andrius Palionis (dešinėje), tiek Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis sutiko, kad esama sistema ydinga ir studentus koncentruoja sostinėje

Kritikos sistemai negailėjo ir Seimo nariai. Kazys Starkevičius retoriškai klausė, kas gi taikys tą galybę įvairių valstybės ir Vyriausybės parengtų konvencijų – specialistų stygius jau juntamas. Petro Čimbaro teigimu, diskusija reikalinga, bet – pavėluota. Anot jo, pamačius rodiklius dar 2015 metais reikėjo galvoti, kaip spręsti besiklostančią situaciją, „o dabar ministerijoje vis reformos, kadencijos, balai...“ .

„Išgirskite vaikus, jei nenorite manęs girdėti. (...) Nustokime eksperimentuoti, išgirskime universitetus, girdėkite regionus ir pradėkime dirbti kartu“ – primindamas apie studijuojančių užsienyje gausą kalbėjo parlamentaras ir ragino drąsiau imtis veiksmų.

Kol kas veiksmai pradėti nuo Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimo, kuriuo Vyriausybei siūloma įgyvendinti konkrečias priemones, galinčias pagerinti esamą padėti. Visų pirma, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos pertvarkymui. Komiteto nuomone, su žemės ūkiu susijusias studijų programas būtina priskirti valstybės reguliuojamoms, o ŽŪM turėtų būti atsakinga už žemės ūkio specialistų poreikio nustatymą ir prognozę.

Taip pat Vyriausybei rekomenduojama atsisakyti praktikos valstybei nustatyti minimalaus konkursinio balo reikalavimus valstybės užsakymui. Manoma, kad tikslinga universitetui patikėti motyvuotų ir gabių moksleivių atrinkimą bei pagalbą mažiau pasirengusiems kaimiškųjų vietovių moksleiviams, taip pat pasiūlyta įteisinti įvertinimą už motyvaciją.

Išryškėjusios žemės ūkio specialistų rengimo problemos šią savaitę aptartos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje

Žemės ūkio ministerijai siūloma, informuojant visuomenę, akcentuoti žemės ūkio daugiafunkciškumą ir svarbą ekonominei, socialinei šalies raidai, taip pat - remti mokomųjų ūkių veiklą, stiprinant jų materialinę bazę.

Vytauto Didžiojo universitetui komitetas rekomendavo bendradarbiaujant su žemės ūkio srities nevyriausybinėmis organizacijomis, kolegijomis ir verslo atstovais atnaujinti studijų programas, diegti naujas studijų formas ir modelius, užtikrinančius žemės ūkio sektoriaus modernizavimo poreikius bei įgyvendinti kitas būtinas priemones.  

Seimo pavasario sesijoje Komitetas ketina vėl grįžti prie šio klausimo ir peržiūrėti priimto sprendimo įgyvendinimo eigą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Rimantas

    Taip taip, padarykit is universitetu profkes

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai