Vilnius. Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka neišvengiamai palies žemės ūkio, miškų, maisto ir kaimo plėtros studijas. Koks turėtų būti aukštųjų mokyklų tinklas ir kokia vieta jame teks įstaigoms, suteikiančioms žemės ūkio srities išsilavinimą? Apie tai  trečiadienį diskutuota Seime.

Seimo nariams, ministerijų, švietimo bei mokslo įstaigų atstovams Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. Antanas Maziliauskas, pristatydamas dabartinę mokslo įstaigų padėtį ir ASU siūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo, akcentavo, kad agroverslas gyvena konkurencinėje aplinkoje, tad jam būtinos inovacijos, modernizavimas.

A. Maziliausko teigimu, kompetentingų, inovatyvių ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis didėja visame pasaulyje. Tačiau kai kuriems kitų Europos šalių universitetams sprendžiant studentų gausos problemas, Lietuva susiduria su demografine krize.

Priminęs žemės ūkio sektoriaus specialistų poreikio studiją bei šiuo metu tokius specialistus ruošiančias aukštąsias bei profesines mokyklas, ASU rektorius A. Maziliauskas klausė, ar Lietuvai reikalingas sektorinis universitetas ir koks jis turėtų būti?

Apžvelgdamas pasaulio universitetų reitingus, A. Maziliauskas akcentavo, kad specializuoti žemės ūkio universitetai užima aukštesnes pozicijas, palyginti su tais, kurie turi tik atskirus šios srities fakultetus. Kitas aspektas - įstaigos dydis neatspindi jos kokybės, tad net labai mažas universitetas gali užimti aukštą poziciją bendruose universitetų reitinguose.

„Australų studija atskleidžia, kad vienas iš pagrindinių iššūkių - mobilumas ir integracija su pramone, lankstumas, ėjimas į rinkas, ėjimas į verslą. Todėl ateitis priklauso ne klasikiniams, dideliems universitetams, bet specializuotiems ir nišiniams", - Seimo diskusijoje kalbėjo ASU rektorius, teigdamas, kad mato dvi jo vadovaujamo universiteto ateities alternatyvas: specializuotas universitetas arba akademija, fakultetas didelio universiteto sudėtyje.

Anot A. Maziliausko, specializuoto universiteto didesnis lankstumas, poveikis, orientacija į verslą, bendradarbiavimas, tarpdiscipliniškumas, atmosfera, neformalumas, gebėjimas išnaudoti modernią bazę. Tuo tarpu  didelis universitetas gali pasiūlyti didesnes bendro tobulėjimo, asmeninio pasirinkimo galimybes, tačiau tuo pačiu atsiranda ir ilgesnių administracinių sprendimų rizika, potencialo praradimo ir specialistų išnykimo rizika.

„Ar elgiamės kaip Švedija, Olandija ir Estija -  valstybės, kurios turi žemės ūkį? Ar kuriame nedidelį ir stiprų sektorinį universitetą, kuris vežtų Lietuvos žemės ūkio sektorių su verslu į globalius lyderius? Ar „Slėnio Nemunas" infrastruktūrą ir partnerystę laidojam, ar išnaudojam? Ar sektoriui reikalingas kolegijų teikiamas išsilavinimas? Turbūt abejonių nekyla, kad jis reikalingas. Ar mokslo, studijų ir verslo konsolidacija įmanoma be priverstinio fizinio jungimo?", - retoriškai klausė A. Maziliauskas, čia pat pateikdamas siūlymą, kad Lietuvai ir žemės ūkio sektoriui būtų naudinga ASU vystyti kaip specializuotą žemės ūkio, miškų, maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą.

Toks ASU galėtų glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų ir kitais universitetais, mokslo centrais, institutais. Būtų išnaudojama „Slėnio Nemunas" infrastruktūra ir partnerystė. Kartu galėtų bendradarbiauti ir specializuota Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK).

Aukštųjų mokyklų tinklo laukia stambinimas

Diskusijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas priminė, kad bendra ministerijos pozicija dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos tebėra formuluojama, o atskirų sektorių švietimo įstaigų - tarp kurių patenka ir žemės ūkio - klausimo svarstymas numatytas balandį.

„Mes vertiname žemės ūkio sektoriaus aktyvumą. Visada žemės ūkio sektorius pasižymėjo aktyvumu ir mokslo, švietimo srityje, ir tyrimuose, ir kuriant slėnį. Tai naudinga, su aktyviais partneriais lengva kalbėtis", - sakė G. Viliūnas.

Jo teigimu, šiuo metu švietimo sistema analizuojama įvairiais pjūviais ir darbo grupė jau yra išanalizavusi ne tik Lietuvos, bet ir Kauno miesto bei regiono bendruosius duomenis. Ir vienas iš svarbiausių bendrųjų principų, į kurį būtina atsižvelgti - poreikio suformulavimas (ko reikia ir kiek). Kitas svarbus aspektas - atsakingai įvertinti demografinius rodiklius.

„Nereiktų priešinti „ar... ar". Tai, kas padaryta, turi veikti, slėnis turi gyvuoti ir turi būti sukurtos optimalios sektorinės sąsajos. Bet ar iš to išplaukia tiktai griežtai izoliuota, išskirta mokykla ar tam tikras vertikalus mokyklų kompleksas, ar įmanoma ir horizontali sąsaja su kitomis akademinėmis struktūromis?", - klausė G. Viliūnas.

Viceministras priminė, kad ligšiolinis priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo labai liberalus, kilstelėjus priėmimo kartelę iki 2 balų, jau matomas pokytis. Šiais metais kartelė keliama iki 3, o dar kitais - iki 4 balų.

„Mechaniškas tokio skaičiavimo taikymas gali atrodyti žiaurokai. Jei per paskutinį priėmimą į pirmą kursą ASU priimta apie 500 studentų, tai pakėlus kartelę iki 4 balų, jų liktų tik 200. (...) Jei mokykla turi 1000-2000 studentų, ar gali ji būti savarankiška? Gali, bet elitinės specializuotos mokyklos yra labai brangios. Jei pinigų yra mažai, neįmanoma užtikrinti kokybės", - kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras.

Jo teigimu, aukštąsias mokyklas stambinti apsispręsta dėl demografijos, reikalingumo sutelkti mokslinius išteklius, platesnio paslaugų spektro, dėl daugeliu atveju neefektyviai valdomo turto. Nors pastarasis rodiklis, anot G. Viliūno, „gal negalioja ASU, bet kitiems - galioja".

Pasak švietimo ir mokslo viceministro G. Viliūno, matomi platesnės sąjungos privalumai, bet žinomos ir rizikos - biurokratijos daugėjimas, vienos iš sujungtų dalių dominavimas. Jas būtina įvertinti ir diskutuoti

„Jungimas turi garantuoti kiekvienos sujungtos dalies veiklos tęstinumą. Gali universiteto statute garantuoti: specializuota akademija, veikia štai taip, joje sektorinė ministerija turi tokį balsą, be jos leidimo programos nekeičiamos ir panašiai. Tai galima užtikrinti" - sakė G. Viliūnas.

Esminė problema - demografiniai pokyčiai

Diskusijoje vis dažniau minint studentų skaičiaus mažėjimą, demografines problemas akcentavo ir Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis, primindamas, kad pernai, uždarius Rietavo kolegiją, kitose kolegijose žemės ūkio programų rasti gana sunku. O ir kai kurių kolegijų situacija dėl demografinių problemų taip pat yra sudėtinga.

L. Jonaitis kaip profesinio ugdymo tinklo optimizavimo pavyzdį pateikė Estiją, kurioje, anot jo, jau prieš penkerius metus iš kiek daugiau kaip 70 tokių įstaigų liko 32 su geromis praktinėmis bazėmis, gera infrastruktūra studentams. Lietuvoje šiuo metu yra apie 70 profesinių mokyklų.

„Pas mus taip nevyksta, nes kiekvienas politikas stengiasi savo regione trūks plyš išlaikyti potencialą ... Yra ŠMM, yra darbo grupė. Kas darosi su Lietuva? Vakar savivaldybės tarybos posėdyje uždarėme dar dvi mokyklas. Nebėra vaikų. Nebėra", - kalbėjo L. Jonaitis, stebėdamasis, kad tik šiomis dienomis dėl demografinių problemų sujudo visa Lietuva, tarytum to nematė anksčiau.

Kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų pertvarką, L. Jonaitis išsakė poziciją, kad žemės ūkio universitetas turi išlikti

„ASU turi daug bendradarbiavimo sutarčių su profesinio mokymo įstaigomis, kurios ruošia žemės ūkio specialistus. Kad ir mažesnė mokymo įstaiga, bet žemės ūkio sektoriaus kuravimui universitetas, mokslinių tyrimų institutai, profesinio mokymo įstaigos turėtų sudaryti visumą", - sakė Joniškio žemės ūkio mokyklos vadovas.

Studentų skaičiaus mažėjimo tendenciją pristatė viceministras G. Viliūnas. Anot jo, 2011 m. buvo 37000 abiturientų, į aukštąsias mokyklas stojo 27000, priimta 24000. Pernai mokyklas baigė 25000 jaunuolių, į Lietuvos aukštąsias stojo 18000, priimta buvo 15000. Skaičiuojama, kad 2021 m. abiturientų bus 15000, galima tikėtis, kad stos apie 10000, o tinkamų studijuoti bus apie 6000.

„Vilniaus universitetas į pirmą kursą priėmė  3500 abiturientų. Jei taikome kokybės skalę, kiek lieka kitiems Lietuvos universitetams? Kiek įstos tais metais į LSMU, KTU, kiek mes paliksime Šiauliams ir Klaipėdai?.. Su šita realybe dirbkime ir gyvenkime", - kalbėjo G. Viliūnas, pridėdamas, kad jei abiturientus nuolat siurbs aukštosios mokyklos, niekas nebeis į kolegijas, į profesines mokyklas.

Dalyviams aktyviai pasisakant už ASU išsaugojimą, šio universiteto profesorius, UAB „Arvi ir ko" viceprezidentas Alfonsas Tamošiūnas ragino kalbėtis apie siekius ir tikslus, o ne tik matyti plikus skaičius. Jo teigimu, svarbu išnagrinėti poreikį, tuo pačiu nepamirštant specifiškumo, regionų politikos bei globalių procesų. „Kaip mes vykdysime kaimo plėtrą be aukščiausios kvalifikacijos specialistų?", - klausė A. Tamošiūnas.

Anot A. Tamošiūno, labai svarbu įvertinti ir stojančiųjų tiek į ASU, tiek į LSMU išskirtinumą. „Čia daugiausiai ateina kaimo vaikai, mūsų ūkininkų vaikai, kurie tikrai žino, ko ateina ir jie žino, kad čia dirbs. Taip, jie ateina su žemesniais balais. Jie neturi korepetitorių. Dažnas po dvi valandas ryte važiuoja į mokyklą ir dvi atgal - keturias valandas praleidžia kelyje. Jie neturi tokių galimybių kaip didžiųjų miestų vaikai ir todėl tas balas realiai yra žemesnis, bet tai nereiškia, kad tie žmonės yra prastesni, jie pasiveja", - abiturientų ir stojančiųjų kokybės klausimą kėlė A. Tamošiūnas.

Tuo tarpu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius, slėnio „Nemunas" asociacijos tarybos pirmininkas akademikas prof. Zenonas Dabkevičius ragino apsaugoti slėnį nuo integracijos į vieną universitetą, kad slėnio bazės toliau liktų keliose vietose ir užtikrintų tolesnę atvirą prieigą.

„ASU paruošia daug specialistų, kurie geba rasti savo vietą. Studijų kokybės lygis yra kaip ir kituose universitetuose. Tam yra puiki bazė", - sakė akademikas prof. Z. Dabkevičius

Už atvirą slėnio prieigą pasisakė ir LSMU Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius, LSMU tarybos pirmininko pavaduotojas Henrikas Žilinskas. Anot jo, būtent didesnis atvirumas suteiks slėniui didesnę pridėtinę vertę.

Anot prof. H. Žilinsko, dabartinė mokslo įstaigų situacija primena buvusią prieš septynerius metus, kuomet jungėsi tuometinė Veterinarijos akademija ir Medicinos universitetas. „Jau tuo metu matėsi, kas darysis rinkoje. Lemia kartais labai daug rodiklių", - sakė profesorius. Ir nors per tą laiką būta įvairių periodų, bet, jo nuomone, biurokratiniai dalykai tėra vadybos klausimas, o ne esmė. Per septynerius metus sutvirtėjo universiteto struktūra, o kokybiniai rodikliai geri.

„Virsmas sujudina. Norisi, kad kolegos nepadarytų nereikalingų klaidų. Reikia siekti studijų programų kokybės. Dabar daug greitų sprendimų, bet visus kriterijus reikia skaičiuoti", - kalbėjo H. Žilinskas

Daugelis Seimo Kaimo reikalų komiteto surengtos diskusijos dalyvių ne tik akcentavo prastą Lietuvos demografinę situaciją, bet ir kėlė studijų kokybės klausimą, siūlė žvelgti plačiau ir vertinti, koks poveikis, pertvarkos nauda bus valstybei, ragino neskubėti su sprendimais ir leisti platesnes diskusijas.

Palaikymą bendram Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei asociacijos „Slėnis Nemunas" siūlymui dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo yra išreiškę Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos miško savininkų asociacija, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Žemės ūkio rūmai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ASU darbuotojų profesinė sąjunga, bendrovės „Arvi ir ko", „Dotnuva Baltic", „Kustodija" bei Mocevičiaus įmonė „Ginalas".

MŪ inf.