Londonas. Atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl gyvulininkystės daromo poveikio aplinkai, britų mokslininkai ištyrė, jog ganant sumažėja žolynų biomasė ir tam tikrų maisto medžiagų kiekis pašaruose, tačiau padidėja augalų tankumas ganyklose.

Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų tikslas buvo įvertinti žolynų skirtumus, susijusius su ganymu. Tyrimas atliktas šešiuose komerciniuose ūkiuose šalies vakaruose.

Trys tiriamieji laukai buvo daug metų naudojamos ganyklos, trys – pievos, ganymui naudotos tik laikinai. Ganymo laikotarpiu kiekvienas laukas buvo vertinamas 1 kartą per mėnesį, tris mėnesius iš eilės. Nustatyta didelė varpinių, ankštinių augalų įvairovė, aptikta gėlių ir piktžolių rūšių.

Ištirti ganyklų rodikliai, tokie kaip augalų tankis ir biomasė (proc.), augalų aukštis (cm), sausųjų medžiagų kiekis žolynuose ir sausuose augaluose (kg/ha). Nustatyti pašarų maisto medžiagų (sausosios medžiagos, žaliųjų baltymų, neutraliais tirpalais išplautos ląstelienos (NDF), rūgštiniais tirpalais išplautos ląstelienos (ADF), cukrų, pelenų, nitratinio azoto, metabolizuojamos energijos) kiekiai. Atliktas pašarų organinės medžiagos virškinamumo tyrimas.

Ši mokslinė studija, kurios rezultatai pristatyti leidinyje „Livestock Science“, atskleidė, jog ganant laukuose mažėjo žolynų biomasė, bet didėjo augalų tankumas. Mėginiuose, gautuose iš nuolat ganymui naudotų laukų, buvo didesni sausųjų medžiagų, ADF, NDF, nitratinio azoto rodikliai. Žolynuose iš naudojamų ganyklų buvo mažiau žaliųjų baltymų, cukrų ir pelenų. Pašarų organinės medžiagos virškinamumo skirtumo tarp nuolat ir laikinai ganymui naudotų laukų nerasta.

MŪ inf.