BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Mokslas
Investicija į dirvožemio derlingumą – tarpiniai augalai

Akademija (Kėdainių r.). Augalininkystės ūkiuose kylančias problemas dėl trumpų sėjomainų, vien tik sintetinių trąšų naudojimo, intensyvaus žemės dirbimo, dirvožemio degradacijos ir pan. padeda spręsti tarpiniai pasėliai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) trejus metus vykdytas projektas – skirtingose šalies agroklimatinėse sąlygose tyrinėtas įvairių sudėčių tarpinių pasėlių auginimas, jį derinant su paprastesniu žemės dirbimu ar tiesiogine sėja.

Atliekant šiuos bandymus, kurie vykdyti ne tik Dotnuvoje, bet ir LAMMC filialuose, ūkininkų ūkiuose skirtinguose regionuose, stebėta, kaip keičiasi dirvožemis, auginamų pasėlių derlingumas, kiek biomasės užaugina skirtingų sudėčių tarpinių augalų mišiniai, kurie ir kur geriausiai pasiteisina.

Bioversija 2024 04 26 m7

LAMMC surengtoje projekto baigiamojoje konferencijoje išsamiai pristatyti tyrimų rezultatai.

Kaip sakė konferenciją atidaręs LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, tarpiniai pasėliai – labai aktuali tema, jo nuomone, nelengvai įsibėgėjanti. Tačiau labai svarbu ūkiuose išlaikyti dirvožemio derlingumą, o tam gali padėti būtent tarpiniai augalai.

Pasak projekto vadovės, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkės dr. Linos Šarūnaitės, atliekant tyrimus, didžiausias dėmesys skirtas išsiaiškinti, kokius augalus parinkti tarpiniams pasėliams; kas efektyviau – juos įterpti ar palikti per žiemą; kaip subalansuoti mineralizacijos ir humifikacijos procesus dirvoje; kokius dirvos įdirbimo po tarpinių pasėlių būdus taikyti – arimą, minimalų įdirbimą ar tiesioginę sėją; kokią įtaką visa tai turi auginamų augalų derliui.

Taigi, mokslininkai ieškojo atsakymų į daugelį klausimų, susijusių su tarpinių pasėlių įtraukimu į augalininkystės technologijas.

LAMMC mokslininkės (iš kairės): dr. Lina Šarūnaitė, dr. Aušra Arlauskienė ir dr. Gražina Kadžienė pristato lauko bandymus su tarpiniais pasėliais

Skirtingi mišiniai duoda nevienodą rezultatą

„Ūkininkai iš tarpinių pasėlių tikisi daugelio agronominių ir ekonominių dalykų: kad būtų daug biomasės, nesunku auginti, mažai kainuotų, pagerintų dirvožemį ir padidėtų auginamų augalų derlingumas“, – pristatydama temą, sakė LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė.

Besirenkantiems, kokius tarpinius pasėlius auginti, žemdirbiams ji patarė sėti ne pavienius, o kelių rūšių augalų mišinius, kad atliktų įvairesnes funkcijas.

O mišinio sudėtis priklauso ne tiek nuo augalų skaičiaus, kiek nuo kiekvieno komponento atliekamo darbo. Turi būti skirtinga augalų šaknų sistema, mitybinės savybės (kad jie nekonkuruotų tarpusavyje), fitosanitarinės funkcijos ir pan. Taigi, tarpinių augalų mišinys turi atitikti tikslą ir auginimo vietą.

LAMMC mokslininkai bandymams pasirinko kelis skirtingus tarpinių pasėlių mišinius. Vienas jų pavadintas nušąlančiu ir subyrančiu, nes jame buvo facelijų, avižų netikšių, egiptinių ir persinių dobilų. Antrąjį mišinį, vadinamą turtingu, sudarė net 11 augalų rūšių. Trečiasis buvo bastutinių augalų mišinys iš baltųjų garstyčių ir pašarinių ridikų.

Atlikę daugybę bandymų įvairiose šalies vietose ir skirtinguose dirvožemiuose, mokslininkai pastebėjo, kad ne visada užauga visaverčiai tarpiniai pasėliai. Tą lemia ne tik pasirinktų augalų sudėtis, bet ir dirva, taip pat labai svarbios oro sąlygos. Kai kada rudenį pritrūksta drėgmės ar teigiamų temperatūrų sumos.

Pasak A. Arlauskienės, visaverčiai tarpiniai pasėliai bus, jeigu užaugins ne mažiau kaip 2 t/ha biomasės. Ji patarė augintojams rinktis patikimas vietines tarpinių augalų rūšis – geriau prisitaikę prie mūsų klimato sąlygų.

Kaip sakė pranešėja, užauginti tarpinius pasėlius – tik pusė darbo. Reikia žinoti, ką daryti su juo toliau, kad efektyviausiai panaudotume biomasėje sukauptas medžiagas ir dirvožemyje padaugėtų humuso: palikti per žiemą ar įterpti rudenį.

Daug dalykų priklauso nuo tarpinių pasėlių biomasės anglies ir azoto santykio (C:N). Pavyzdžiui, azoto gausi jaunų augalų biomasė skaidosi geriau ir greičiau, o sumedėjusių augalų skaidymuisi pavasarį jau reikės azoto iš dirvos. Taigi, kiekviena situacija gali būti labai nevienoda. Bendrai tyrimų duomenys parodė, kad skirtingais metais iš tarpinių augalų atsipalaiduoja nuo 10 iki 42 kg/ha azoto.

Tyrimai su tarpiniais augalais tęsiami – čia bandymo laukelis, kuriame į žieminius rapsus įsėti dobilai

Stelbia piktžoles

Apie tarpinių pasėlių reikšmę minimalizuojant žemės dirbimą kalbėjusi dr. Gražina Kadžienė pastebėjo, kad labai svarbi dirvos drėgmė augalams sudygti. Mat tarpinių augalų sėklos dažnai išbarstomos tiesiog ant dirvos, neįterpiamos. Jeigu būna labai sausa, ne visos sudygsta. Likusios (nesudygusios) gali užteršti dirvą ir vėliau tapti tarsi piktžolėmis pasėliuose.

Pasak G. Kadžienės, tyrimai atskleidė, kad, auginant tarpinius pasėlius, mažesnis žemės dirbimo intensyvumas didino mikroorganizmų funkcinį aktyvumą ir įvairovę, tačiau tiesioginės sėjos taikymas mažino derlingumą, ypač tai atvejais, kai nenaudotas glifosatas. Tarpiniai pasėliai gerino dirvožemio agrochemines savybes, didino organinės anglies kiekį ir amortizavo neariminio dirbimo įtaką dirvos suslėgimui.   

Be to, tarpiniai pasėliai stelbė piktžoles. Tačiau daugiamečiai tarpiniai augalai (baltieji dobilai), taikant tiesioginę sėją ir nenaudojant glifosato, stelbė pavasarį pasėtus kviečius ir esmingai sumažino jų derlių.

„Mažinant žemės dirbimo intensyvumą, rekomenduojama derinti jį su tarpinių pasėlių auginimu, tačiau sėjant tiesiogiai reikia naudoti glifosatą ar kitas piktžolių kontrolės priemones“, – sakė G. Kadžienė.

Tiesioginei pavasario sėjai gerai tinka per žiemą nušąlantis ir subyrantis tarpinių augalų mišinys. O lengvuose dirvožemiuose dėl intensyvesnio augalų liekanų skaidymosi tarpinius pasėlius geriau palikti per žiemą ir įterpti pavasarį arba taikyti tiesioginę sėją. Sunkiuose dirvožemiuose juos galima sekliai įterpti ir rudenį. Bastutinių augalų vegetaciją reikia stebėti ir, prireikus, kad neperaugtų, galima rudenį privoluoti. Taip sumažės maisto medžiagų nuostoliai žiemą.

LAMMC bandymų laukai: čia po tarpinių pasėlių auginami kviečiai, žirniai, rapsai

Išsamūs duomenys leidžia apsispręsti

LAMMC ŽI Vėžaičių filialo mokslininkė dr. Regina Repšienė pristatė išsamius duomenis apie tarpinių pasėlių auginimo rezultatus skirtinguose šalies regionuose, kaip kinta rudenį ir pavasarį dirvožemyje sukaupto mineralinio azoto kiekis, koks po tarpinių pasėlių būna vasarinių miežių, vasarinių kviečių, avižų, pupų derlius, kiek jame susikaupia azoto.

Gauti duomenys skirtingose vietose labai įvairūs, nes nevienoduose dirvožemiuose ir esant kintančioms oro sąlygoms tarpiniai pasėliai irgi užaugino nevienodą biomasę. Tyrimų rezultatai leidžia apsispręsti, kokius tarpinius pasėlius pasirinkti pagal vietą ir poreikius.

Šaknų gumbas gali tapti problema

Apie tarpinių pasėlių įtaką ligų ir kenkėjų plitimui kalbėjusi dr. Roma Semaškienė pažymėjo, kad tokių tyrimų mūsų šalies mokslininkai dar nėra atlikę. O užsienio publikacijose duomenys prieštaringi. Bendrai teigiama, kad tarpiniai pasėliai mažina ligų ir kenkėjų plitimą, padeda sumažinti pesticidų naudojimą, sušvelninti neigiamą javų monokultūrų poveikį.

Vis dėlto, renkantis tarpinius pasėlius, augalų apsaugos mokslininkė patarė vengti jų mišiniuose miglinių javų, taip pat per daug nepadidinti sėjomainoje bastutinių šeimos augalų koncentracijos. Kitaip tariant, jeigu ūkio sėjomainos rotacijose daug rapsų, tai tarpiniuose pasėliuose neturėtų dominuoti garstyčios su ridikais. Tai didina riziką dirvožemyje plisti šaknų gumbui, kuris gali tapti problema ir po daugelio metų, mat šios pavojingos ir rapsų derlių mažinančios ligos užkrato sporos dirvožemyje išlieka ilgiau nei dešimtmetį.   

Kitą ligą – baltąjį puvinį (sklerotiniją) sukeliančio grybo augalų šeimininkų taip pat yra daug – sojos, pupos, rapsai, lubinai, saulėgrąžos. Todėl renkantis tarpinių pasėlių mišiniuose minėtus augalus irgi reikėtų to nepamiršti, nes baltojo puvinio sukėlėjo skleročiai dirvoje gali būti gyvybingi iki 10 metų.

Antroje konferencijos dalyje jos dalyviai apžiūrėjo LAMMC Žemdirbystės institute vykdomų bandymų su tarpiniais pasėliais ir ne tik laukus.

Per trejus tyrimo metus LAMMC mokslininkai surengė 10 lauko dienų, 2 apskritojo stalo diskusijas, kur pristatė tyrimų duomenis ir rekomendacijas žemdirbiams apie tarpinius pasėlius. Tad žinios, pagrįstos mokslo tyrimais, leis žemdirbiams geriau įsisavinti tarpinių pasėlių auginimo niuansus ir gauti iš jų didžiausią galimą naudą. 

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos