Londonas. Mažo cukraus kiekio sindromas pirmą kartą aptiktas Prancūzijos cukrinių runkelių laukuose 1991 m. Vėliau išplito Vengrijoje, Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje. O dabar apie ją praneša ir Jungtinė Karalystė. 2021 m. maždaug pusė cukrinių runkelių auginimo plotų Bavarijoje buvo paveikti šios ligos. Dabar apie ją praneša ir Jungtinė Karalystė.

Cukrinių runkelių ligą, pavadintą mažo cukraus sindromu (angl. Syndrome basse richesse, SBR), perduoda cukranendrių cikados (Pentastiridius leporinus), kurios perneša ant augalų bakterinių patogenų kompleksą. Minimi ir kiti pernešėjai – Hylatesthes obsoletus.

Kai cukriniai runkeliai yra užkrėsti patogenų kompleksu (proteobakterijomis ir fitoplazmomis), sukėlėjai dauginasi ir blokuoja augalų indų sistemą. Sutrinka augalų maisto medžiagų balansas. Ant lapų išsivysto chlorozė, o infekcijai progresuojant lapai miršta. Naujai augantys lapai cukriniams runkeliams kainuoja daug energijos, kurią jie gauna iš augaluose sukaupto cukraus.

Nors SBR kol kas Jungtinėje Karalystėje dar neišplito masiškai, Europoje liga kelia problemų. Duomenys rodo, kad užkrėstuose augaluose cukraus sumažėja 5 proc. vienetais, o šakniavaisių derlingumas gali sumenkti net 30 procentų.

Užkrėstų augalų neįmanoma išgydyti dėl bakterinės ligos kilmės. Vienintelė išeitis – kovoti su jos platintojais.

Aptikus patogenų JK, pradėtas projektas, kuriuo siekiama informuoti runkelių augintojus apie  šios bakterinės ligos grėsmę ir apsaugos būdus, praneša portalas „Farmers Weekly“.

Kaip pastebėjo Kilio universiteto entomologas prof. Jamesʼas Bellʼas, cukranendrių cikados plečia savo augalų-šeimininkų asortimentą ir perėjo prie kviečių, cukrinių runkelių, kitų kultūrų.

Cikados dažniausiai vystosi žieminiuose kviečiuose ir iš ten pavasarį išskrenda į cukrinių runkelių laukus. Kaip aiškina entomologai, cikados giminingos amarams, bet atrodo kitaip, vabzdžių sparnai suskliausti ir primena stogą.

Pasak entomologo, jeigu prie virusinės runkelių geltos, nuo kurios taip pat kenčia pasėliai, prisidėtų ir minėta nauja liga, situacija labai komplikuotųsi. Dėl to planuojama aptarti sukėlėjų aptikimo, prevencijos ir mažinimo metodus, kad būtų užkirstas kelias naujos ligos grėsmei.

Kaip ir virusinės geltos atveju, mažo cukraus kiekio sindromo simptomai yra senesnių lapų pageltimas ir naujų lapų vystymasis. Tai pasireiškia ne iš karto, o pasėliui jau kurį laiką užsikrėtus, pageltimas tampa pastebimas vidurvasarį.

Ligą rodo neįprastai ilgi, lancetiški ar išlenkti lapai. Užkrėstų cukrinių runkelių šaknys, jas perpjovus, taip pat turi ląstelių mirties požymių, kurios dėl nekrozės atrodo rudos.

Dabar yra runkelių veislių, atsparių mažo cukraus sindromo ligai, tačiau Jungtinėje Karalystėje jos dar neplatinamos, nes nebuvo poreikio.

Kita naujos ligos prevencijos priemonė galėtų būti sėjomainų koregavimas, nesėjant runkelių po kviečių, saulėgrąžų ar kukurūzų. Tačiau dar reikia nuodugniau ištirti, ar tai turėtų poveikį.