Orhusas (Aarhus, Danija). Mastitas – viena iš labiausiai pieninėje galvijininkystėje paplitusių ligų. Ūkininkai patiria nuostolių dėl sumažėjusio karvių produktyvumo ir veterinarinių išlaidų, be to, tešmens uždegimas neigiamai veikia bendrą gyvulio sveikatą ir gerovę. Norint atrasti genetinius veiksnius, susijusius su didesniu atsparumu mastitui, gali būti naudojamos modernios melžimo technologijos.

Iki šiol buvo sunku įvertinti genetikos ir tešmens sveikatos sąsajas, nes požymio paveldimumas yra mažas ir trūko duomenų. Danijos Orhuso (Aarhus) universiteto mokslininkai žengė didelį žingsnį, kad šiuolaikinėmis genomikos technologijomis būtų galima išvesti karves, kurios rečiau serga mastitu. Tyrėjai įvertino apie 5 tūkst. holšteinų veislės bulių genetinius duomenis. Žinoma, kad reproduktoriai perduoda dukterims genus, susijusius su pieno išeiga ir tešmens savybėmis.

Ankstesni tyrimai parodė, kad yra koreliacija tarp greito melžimo ir somatinių ląstelių skaičiaus (SLS). Ūkiuose jau diegiamos robotizuotos technologijos, kurios automatiškai nustato pieno kiekį iš karvės ir melžimo trukmę, o šie duomenys gali būti naudojami genetiniam melžimo požymių įvertinimui. Svarbiausi rodikliai yra melžimo greitis, vidutinis pieno srautas, didžiausias pieno srautas ir bendras melžimo laikas.

Analizuodami gautus rezultatus, mokslininkai ieškojo DNR žymenų, susijusių su tešmens indeksu ir melžimo laiku. Jie atrado chromosomas (19–20), kurios turėjo didžiausią įtaką tiriamiems požymiams. DNR segmentų, lemiančių tešmens sveikatą, identifikavimas gali būti naudingas, prognozuojant ar tikslingai pasirenkant palikuonių genomą. Juo mažiau karvių serga mastitu, tuo mažiau reikia antibiotikų ir lengvesnė veterinarinė priežiūra.

VETinfo inf.