Vašingtonas. Dešimtmečiais akcentuota pernelyg intensyvaus ganymo problema. Vis dėlto naujas tyrimas atskleidė, kad uždarius gyvulius į tvartus gamta nesulaukia trokštamo pagerėjimo.

Anot Arizonos valstijos universiteto (JAV) ekologo prof. Osvald‘o Sala, dažnai manoma, kad ganymas alina pievas, tačiau tai tėra viena istorijos pusė. Pasaulyje beveik pusė gyvulininkystės produkcijos gaunama vietovėse, kuriose per pastaruosius 25 metų sumažėjo gyvulių. Taigi, negalima dėti lygybės ženklo tarp gamtinių išteklių nykimo ir ganymo. 

Nėra taip, kad sumažinus bandų dydį ar uždarius gyvulius į tvartus automatiškai pagerėja gamtos būklė. Pavyzdžiui, sumažėjus gyvulių skaičiui, dėl nekontroliuojamo augalų vešėjimo padidėja gaisrų rizika. Jeigu uždominuos invazinės padermės, gali išnykti kai kurios pažeidžiamos augalų rūšys. Kai kuriose vietovėse biologinė įvairovė gali atsigauti, kitose – mažėti, priklausomai nuo to, kaip reaguoja ekosistemos.

Ganymas taip pat daro įtaką vandens srautams, nes mažėja augalų gebėjimas pasisavinti kritulius, padidėja nuotėkis į paviršinius telkinius. Tačiau sumažinus ganymą nereiškia, jog automatiškai išseks upės. 

Anot amerikiečių ekologų, reikia valdyti abu procesus – ganymą ir natūralias žalienas. O tai kelia naujų ekologinių ir žemėtvarkos iššūkių, skelbiama mokslo leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“. 

Tyrimo autoriai išanalizavo gyvulių skaičiaus pokyčius nuo 1999 iki 2023 m. Pastebėta, kad per 25 m. gyvulių populiacija sumažėjo maždaug 12 proc. regionuose, kuriuose 1999 m. buvo 42 proc. pasaulio galvijų, buivolų, avių ir ožkų. Šis efektas itin ryškus Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir kai kuriose Afrikos bei Azijos dalyse. Didžiausias nuosmukis yra Rytų Europoje, kur gyvulių populiacija sumažėjo 37 proc. Priešingai, gyvulių skaičius sparčiai auga Vidurio Afrikoje, Centrinėje Azijoje ir Pietų Amerikoje. Šiuose regionuose bendras skaičius nuo 1999 m. padidėjo 40 proc.

Anot mokslininkų, gyvuliai ganomi maždaug ketvirtadalyje planetos žemės paviršiaus, o sumažėjus bandų dydžiui lieka pasekmės planetos sveikatai. Deja, anksčiau niekas nevertino rizikų. Laukinės gamtos atkūrimas arba įvairių kitų rūšių ganymas gali pakeisti galvijus, tačiau būtina surinkti daugiau duomenų apie galimybes, kaip pasiekti visuomenės tikslą saugoti gamtą, mažinti anglies dioksido emisiją ir išlaikyti pragyvenimo šaltinius kaimo vietovėse.