Akademija (Kėdainių r.). Dirvožemis – pagrindas, nuo kurio priklauso ne tik augalų derlius, bet ir bendra ūkio ateitis. Kokių šios srities tyrimų pastaraisiais metais atlieka mokslininkai ir kokių rekomendacijų pateikia ūkininkams?

Apie tai kalbėta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“.

Tai – jau ketvirtasis renginys iš ciklo, kuriame pristatomi LAMMC mokslininkų vykdytų ilgalaikių mokslo programų tyrimų rezultatai. Į pastarąją diskusiją apie dirvožemius prisijungė per 100 klausytojų.

Šiame renginyje mokslininkai kalbėjo apie įvairių mineralinių, organinių trąšų ir jų derinių su biologiniais preparatais efektyvumą dirvožemiui, jo mikroorganizmams, auginamų augalų produktyvumui, taip pat apie bioanglį, durpžemių morfologiją, agromiškininkystės vystymo gaires.

Kaip sakė renginio vedėjas dr. Virginijus Feiza, dirvožemių programos rėmuose sprendžiami įvairūs klausimai: ir dirbamų žemių, ir miškų dirvožemių. Daugiausia tyrimų – dirbamų žemių klausimais, jie apima praktiškai visas temas: žemėnaudą, sėjomainą, dirbimą, augalų mitybą, eroziją, organinės anglies didinimo, ŠESD emisijų mažinimo klausimus.

Pernai su dirvožemiais susijusioje ilgalaikėje tyrimų programoje atlikti 26 mokslo darbai, kurie dar skirstyti į atskirus uždavinius. LAMMC mokslininkai pristatė jau baigtų tyrimų rezultatus.

Organinės trąšos praturtina dirvožemį

Didelė mokslininkų grupė iš LAMMC Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos ir Vokės filialo tyrė granuliuoto paukščių ir galvijų mėšlo normų bei jų derinių su biologiniais preparatais ir mineralinėmis trąšomis įtaką dirvožemio agrocheminėms, biologinėms savybėms, žemės ūkio augalų produktyvumui.

Kaip sakė tyrimus pristačiusi dr. Lina Žičkienė, atlikta daug bandymų variantų ir gauta labai daug duomenų. Bandymai įrengti nederlingame priesmėlyje Vokėje.

Pagrindinė šių tyrimų išvada – dirvožemį papildo ir jo kokybę pagerina organinės, tačiau derliaus dydį labiausiai lemia mineralinės trąšos.

Pasak L. Žičkienės, šių dviejų trąšų rūšių deriniai duoda didžiausią ir geriausios kokybės derlių, taip pat gerina dirvožemį. Taigi, praktikoje reikėtų abiejų rūšių trąšas jungti į derinius.  

Tiesa, toks tręšimas (organinėmis ir mineralinėmis trąšomis) didina išlaidas. Nors mokslininkai ekonominės darbo dalies nenagrinėjo, tačiau, pasak L. Žičkienės, išlaidos geriausio efektyvumo atvejais nebūtų mažos.

„Bet dirvožemio negalime alinti ir spausti iš jo paskutinius resursus. Dirvožemio išsaugojimas turi būti skatinamas ir politiniu lygiu, kad ūkininkams būtų patrauklu ir ekonomiškai naudinga naudoti tiek organines trąšas, tiek biologinius produktus. Aišku, turi pasikeisti bendras požiūris, reikia priimti atitinkamų sprendimų“, – sakė L. Žičkienė.

Ar biologiniai preparatai turi įtakos mikroorganizmams

Trąšų įterpimas neišvengiamai veikia dirvožemio mikrobiotą. Doktorantė Diana Sivojienė pristatė minėto tyrimo dalį apie tai, kaip veikiami dirvožemio mikroorganizmai (bakterijos ir mikroskopiniai grybai) tręšiant įvairiomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, naudojant tam tikrus biologinius preparatus (azotą fiksuojančias bakterijas ir grybus Trichoderma). Kaip žinia, pastarieji preparatai veikia dirvožemyje esančius mikroorganizmus, tik neaišku, kokiu mastu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumoje variantų organotrofinių bakterijų gausumas siejosi su organinių trąšų naudojimu. O minėtų biologinių preparatų naudojimas, tikėtina, neturėjo reikšmingos įtakos dirvožemio bakterijų gausumui.

Mineralinį azotą asimiliuojančių bakterijų gausumas reikšmingai siejosi su organinių trąšų naudojimu. 

Tiriant mikroskopinių dirvožemio grybų gausumą, variantuose su mėšlu nustatyta, kad grybų gausumas siejosi su organinių trąšų naudojimu.     

Metagenominės analizės rezultatai parodė, kad visuose variantuose dominavo to paties tipo atstovai tiek bakterijų, tiek grybų atžvilgiu. Tręšimas skirtingomis trąšomis reikšmingai nepakeitė mikroorganizmų bendrijos struktūros. Tačiau didžiausia dirvožemio bakterijų ir mikroskopinių grybų įvairovė buvo granuliuotu galvijų mėšlu ir preparatu Trichoderma tręštame variante.

Variantuose, kur papildomai naudoti biologiniai preparatai, metagenominė analizė neparodė išskirtinių rezultatų, atskleidžiančių žymesnį azotą fiksuojančių ar Trichoderma atstovų pokytį.

Taigi, manoma, kad biologiniai preparatai dar neveikia dirvožemio mikrobiotos tiek, kad išliktų nuolatinis poveikis. Ko gero, reikia nuolatinio biologinių produktų įterpimo, kad būtų labiau apčiuopiamas poveikis.

Kas padėtų išsaugoti dirvožemius

Renginyje taip pat kalbėta apie durpžemius ir jų panaudojimą, agromiškininkystę. Mokslininkai  diskutavo apie dirvožemio išsaugojimo būdus ir priemones.

Kaip pastebėjo LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, dirvožemį pastaraisiais metais aktualizuoja ne tik mokslo žmonės, bet ir visuomenė. Netgi atsiranda tokių mokslinių publikacijų, kuriose teigiama, kad dirvožemiui galbūt keliami pernelyg dideli lūkesčiai dėl anglies sekvestracijos.

„Pagrindinis klausimas – išsaugoti dirvožemio būklę, o visą klimato kaitos problematiką sukelti į dirvožemio sprendimus galbūt per drąsu. Nuomonės skiriasi, jų yra įvairių. Taip pat girdime, kad dirvožemiai degraduoja, čia taip pat turime įvairių nuomonių“, – sakė G. Brazauskas.    

Mokslinės ir stebėjimų ataskaitos rodo, kad anglies dirvožemiuose kaupiama ribotai. Intensyviai naudojamose žemės ūkio naudmenose organinės anglies kiekis yra nevienodas. Lietuvoje 19 proc. žemės ūkio naudmenų šis potencialas pažeistas, nes organinės anglies yra mažiau negu 2 proc., o kai kur – vos 1 procentas.

Kalbėta ir apie tai, kad, siekiant išsaugoti dirvožemių kokybę ir tvarumą, taikomos priemonės turi būti tikslinės, nes šalies teritorija nevienalytė. Pavyzdžiui, kai kur vertėtų skatinti ne tik atkurti pievas, bet ir jas palaikyti, kurti trumpąsias grandines. Kitur tiktų kurti ir remti ekologines naudmenas ar biologinę įvairovę ir pan.

Mokslininkų nuomone, prieš reikalaujant ką nors atkurti, reikia peržiūrėti ir įvertinti išteklius ne tik gamtosaugos, bet ir ekonominiu požiūriu.

Vietovės, kuriose nepelninga ūkininkauti, galėtų būti skiriamos kitai veiklai, pavyzdžiui, agromiškininkystei, už tai teikiant kompensacijas, nes tai atitiktų viešąjį interesą, t. y. prisidėtų prie tvaresnio gamtovaizdžio.  

Apibendrindamas diskusiją V. Feiza pastebėjo, kad Lietuvos mokslui ir žemės ūkiui pradeda trūkti aukštos kvalifikacijos dirvožemio specialistų (tikrųjų dirvožemininkų-mokslininkų itin mažai). Tokios specializacijos neturi jokia aukštoji mokykla.