Akademija (Kėdainių r.). Žemdirbystės institute vykusi 48-oji mokslinė konferencija tradiciškai prasidėjo Vytauto Vazalinsko premijos laureatų paskelbimu. Šiemet premija skirta dviem mokslininkams - Gediminui Staugaičiui ir Zigmui Vaišvilai. Jie įvertinti už penkerių metų darbų ciklą, skirtą Lietuvos žemės našumo vertinimui ir augalų mitybos optimizavimui.

Prof. habil. dr. G. Staugaitis ir prof. habil. dr. Z. Vaišvila tapo dešimtosios Vytauto Vazalinsko premijos laureatais. Pasak laureatų, jiems didelė garbė būti pastebėtais ir apdovanotais nusipelniusio agronomo Vytauto Vazalinsko premija, kuri įsteigta 1996 metais akademikės Veronikos Vasiliauskienės iniciatyva.

Dešimtoji V. Vazalinsko premija įteikta Gediminui Staugaičiui (nuotraukoje kairėje) ir Zigmui Vaišvilai

Garbingos premijos teikimas mokslininkus nuteikė įpareigojančiai ir su dar didesne atsakomybe dirbti kasdienius darbus

Premijos steigėjai ir teikėjai pasidžiaugė, kad šiųmečių laureatų darbai itin būtini ir reikalingi

„Mes tyrinėjame Lietuvos dirvožemį, nes ilgus metus gyvenome pagal senų tyrimų duomenis. Stengiamės pateikti kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją žemdirbiams, kad jie žinotų, kokią žemę dirba ir kiek jai reikia papildomų priedų, kad būtų užauginami norimi derliai. Atlikdami tyrimus pastebėjome, kad kai kurie žemių savininkai gana neatsakingai elgiasi su trąšomis, ypač azotinėmis. Mūsų noras ir siekis - kuo labiau tausoti žemę", - sakė prof. G. Staugaitis.

Jis pastebėjo, kad nors derlingiausios žemės yra Vidurio Lietuvoje, tačiau ir kitose vietovėse, tinkamai naudojant trąšas, užauginami gana neblogi derliai.

Sveikindamas laureatus, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonaas Dabkevičius pasidžiaugė, kad V. Vazalinsko premijos laureatų šeimą papildė labai atsakingi mokslo darbuotojai.

Tradicinė konferencija sulaukė didelio susidomėjimo

Z. Dabkevičius, pradėdamas konferenciją, sakė, kad praėję metai buvo itin darbingi: „Mūsų mokslininkai nuveikė daug darbų. Baigėme įgyvendinti šešias ilgalaikes programas, be to, vykdėme  projektus pagal pasirašytas 170 sutarčių. Mūsų mokslininkai parašė daugybę straipsnių, remdamiesi savo atliekamais tyrimais. Visos žinios pasiekia reikiamą auditoriją - tuos, kas dirba žemę. Džiaugiamės, kad pernai atidarėme ne vieną laboratoriją, baigėme tvarkyti centro rūmus ir aplinką.

Šįmet mūsų laukia tęstiniai darbai. Tad tikiuosi, kad trijų dienų konferencija bus ne tik naudinga apžvelgiant nuveiktą kelią, bet ir planuojant naujas veiklas."

Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas taip pat pasidžiaugė praėjusių metų produktyvumu ir gyrė kolegų darbus ekologijos tyrinėjimų srityje: „Mūsų mokslininkai daug nuveikė tyrinėdami ir stebėdami ekologinius ūkius. Rezultatai rodo, kad ekologiniuose ūkiuose sutinkama įvairių ligų ir kenkėjų, kurie vienaip ar kitaip veikia produkciją. Matome, kad padarėme pradžią ir turime toliau stebėti ekologinius ūkius.

Be to, daug buvo dirbta tiriant dirvožemius ir siekiant juos geriau išnaudoti, taip pat sėkmingai tvarkėmės su selekcijos programomis. Kadangi šįmet švenčiame instituto šešiasdešimtąjį gimtadienį, tai turime gražių planų, kaip sėkmingais darbais įprasminti nueitą kelią."

Konferencija „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai" vyksta ne tik Žemdirbystės, bet ir Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų institutuose. Per tris dienas pasirengta perskaityti dešimtis įvairių pranešimų ir ataskaitų. 

MŪ inf.