Akademija, Kėdainių r. Šiuo metu susidarė itin palankios sąlygos kviečių pasėliuose išplisti pavojingai ligai – fuzariozei, kuri  sumenkina derlių. Grūdai tampa netinkami nei maistui, nei pašarui, perspėja mokslininkai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė, portalo manoūkis.lt paklausta, kokia situacija šiuo metu pasėliuose, atsako trumpai – skęsta.

Pastarųjų dienų lietūs ne tik neleidžia su purkštuvais įvažiuoti į laukus, bet ir platina žalingas ligas. Susidarė epideminės sąlygos fuzariozei.

„Šis sezonas negaili lietaus. O pagrindinėms kviečių ligoms palankiausia plisti, kai daug drėgmės. Lietaus purslai ligų užkratą nuo dirvos ir augalinių liekanų pakelia ant javų lapų. Taigi, ligoms vystytis sąlygos geros.

Javų pasėliuose, kurie neapsaugoti fungicidais, matome daug lapų septoriozės, atsėliuotuose pasėliuose – ir kviečių dryžligės požymių. Šios ligos dabartinėmis sąlygomis plinta labai greitai“, – sako R. Semaškienė.

Kviečių augintojai, be abejo, nuo lapų ligų, dažniausiai nuo septoriozės ir kt., jau panaudojo tam skirtus fungicidus, tačiau mokslininkė ragina dabar nepamiršti ir apsaugos nuo fuzariozės.

„Nelygu regionas, auginama veislė, žieminiai kviečiai pradeda žydėti, žydi, o tai yra laikas, kai augalai užsikrečia varpų fuzarioze. Varpai pradėjus žydėti, iki žydėjimo vidurio – ypač jautrus laikotarpis šios ligos infekcijai.

Kai ant varpų matomos pirmosios gelsvos dulkinės ir jos būna ant daugiau kaip pusės varpų – optimalus laikas purkšti kviečius nuo fuzariozės“, – pataria R. Semaškienė, pridurdama, kad lietūs ligoms palankūs, bet ūkininkams įvažiuoti į laukus ir rasti tinkamą metą purkšti labai sunku. Tačiau būtent laikas yra esminis veiksnys sėkmingai šios ligos kontrolei.

Kai matomos pirmosios gelsvos dulkinės ir jos būna ant daugiau kaip pusės varpų – optimalus laikas purkšti kviečius nuo fuzariozės (dr. R. Semaškienės nuotr.)

Nuo varpų fuzariozės rekomenduojama rinktis būtent tam skirtus ir registruotus produktus, kurie turi tokių veikliųjų medžiagų, kaip metkonazolo, protekonazolo ar tebukonazolo.  

R. Semaškienė atkreipia kviečių augintojų dėmesį, kad jie įvertintų situaciją savo pasėliuose: jeigu nuo lapų septoriozės fungicidais kviečiai nupurkšti senokai, t. y. prieš tris savaites ar dar anksčiau, prie fungicido nuo fuzariozės vertėtų pridėti ir veikliųjų medžiagų nuo lapų septoriozės ir kviečių dryžligės, kad būtų pristabdytas ir šių ligų plitimas.

Kviečių lapų septoriozės požymiai(dr. R. Semaškienės nuotr.)

Mokslininkė įspėja, kad po kviečių žydėjimo, kai jau matomi varpų fuzariozės požymiai, važiuoti su fungicidais ir gelbėti javus per vėlu ir netikslinga.

Kviečių varpų fuzariozė pavojinga dėl to, kad šios ligos pažeisti grūdai kaupia žmonėms ir gyvūnams žalingus mikotoksinus. Labai ligos pažeisti kviečiai gali visiškai nesuformuoti grūdų arba jie užauga smulkesni ir raukšlėti. Tokio derliaus supirkėjai nenori.