Babtai (Kauno r.). Sumaniai parenkant braškių veisles, auginimo ir priežiūros būdus galima pasiekti, kad jų derliaus turėtume nuo ankstyvo pavasario ir rudens. Pradėti galima jau dabar, pavyzdžiui, uždengiant lysves agroplėvele.

Tarptautiniame žinių sklaidos seminare„Alternatyvios augalų apsaugos priemonės braškėms“, kuris vyko LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, mokslininkai apžvelgė įvairias šios uogininkystės srities temas. Į seminarą susirinko kelios dešimtys naujovėmis besidominčių braškių augintojų iš įvairių šalies regionų.   

Technologijų raidą ir jų ypatumus Lietuvos verslinėje braškininkystėje apžvelgęs VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Nobertas Uselis pateikė įdomių duomenų apie pokyčius. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus vis didėja uždarame grunte (šiltnamiuose) auginamų braškių plotai.

Kaip rodo deklaravimo duomenys, prieš keletą metų buvo 10 ha uždaro grunto braškių ir jų plotas susilygino su šiltnamiuose auginamų pomidorų plotu. O pernai tokių braškių bendras plotas Lietuvoje padidėjo iki 14 ha ir jau aplenkė pomidorus. Uždarame grunte braškes deklaravo apie 50 augintojų.

Lauke auginamų braškių plotai Lietuvoje per pastaruosius 5 metus svyruoja 560–680 ha ribose, vieną sezoną būna daugiau, kitą mažiau, tačiau  ryškios augimo tendencijos nematyti.

Nors lauko braškių plotai per daug nesikeičia, tačiau kinta auginimo būdai, tikslai ir pačios technologijos. Seniau vietinės braškių uogos būdavo gana trumpo sezono prekė, dabar, pasirinkus įvairaus sunokimo veisles, įvairesnius auginimo būdus (po priedangomis lauke, šiltnamiuose) galima gerokai paankstinti braškių derlių ir taip pat prailginti derėjimo laikotarpį.

Pasak N. Uselio, galima pasiekti, kad ne trumpiau kaip pusę metų turėtume vietinėje rinkoje užaugintų šviežių braškių.

Jau kovo viduryje reikia uždengti

Norint paankstinti lauke auginamų braškių derlių, jau kovo viduryje jų lysves galima uždengti agroplėvele. Geriausiai plėvelę tiesti ne tiesiog ant augalų, o pakeltą – padaryti tuneliukus. Tuomet oras juose įšyla ir augalai geriau apsaugomi nuo šalnų. Tiesti plėvelę tiesiog ant augalų nepatartina, nes jai liečiantis su žiedais per šalnas šie gali apšalti.

Agrodanga nuimama braškėms pradėjus žydėti, kad vabzdžiai galėtų apdulkinti žiedus. Patyręs specialistas atkreipia dėmesį, kad lysves atidengti reikia apsiniaukusią dieną, vakare, kad saulė neapdegintų augalų.

Kitas derliaus paankstinimo būdas – auginti braškes aukštuose tuneliuose. Kaip rodo praktika, juose patogiausia daryti aukštus stelažus, kad augalai būtų pasiekiami nesilankstant.

Vėlyvų ir remontantinių veislių nauda

Kaip jau minėta, verta pasirinkti įvairaus nokimo laiko veisles. Siekiant kuo labiau suvėlinti uogų derlių, lauke lysvės gali būti dengiamos šiaudais ir pavasarį stengiamasi juos atidengti kiek galima vėliau (svarbu stebėti, kad augalai nepradėtų po jais šusti atšilus orui). Pasak N. Uselio, taip auginant uogų derlius bus mažesnis, bet vėlyvesnis (kadangi vėlyvų uogų kaina vėl pakyla, tai toks auginimas gali būti rentabilus).

Derliaus nokimo laiką galima reguliuoti ir tam tikrais periodas sodinant „frigo“ daigus.

Pasak N. Uselio, siekiant išplėsti uogų nokimo periodą, dar mažai išnaudota galimybė – auginti remontantines braškių veisles. Jos gali būti sodinamos tiek lauke, tiek ir šiltnamiuose. Lauke auginamų remontantinių veislių derliaus pikas būna nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, tačiau ir vėliau uogos noksta, jų būna iki pat šalnų.

Braškynuose atsiranda naujų ligų ir kenkėjų

Nors braškių auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo malonus užsiėmimas, tačiau profesionalūs augintojai ir mokslininkai žino, kad braškininkystė – viena sudėtingiausių uogininkystės sričių. Taip yra dėl to, kad lauko braškynuose tenka daug darbo įdėti siekiant sukontroliuoti piktžoles, ligas ir kenkėjus.

Šiltnamiuose neaktualios tik piktžolės, o ligos ir kenkėjai taip pat gali pasireikšti, tad ir čia tenka imtis apsaugos priemonių.

Kaip pastebėjo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė, patyrusi augalų apsaugos specialistė dr. Alma Valiuškaitė, braškių ligų ir kenkėjų yra daug, be jau žinomų, įprastų žaladarių, pastaraisiais metais atsiranda ir naujų. Pavyzdžiui, vėl sugrįžo liga verticiliozė. Ji dažniausiai į braškynus atkeliauja su užkrėstais daigiais, o efektyvių fungicidų nuo jos nėra.

Atrandama tokių anksčiau mažai paplitusių ligų, kaip braškių šaknų šerdies raudonligė, nauja iš pietinių šalių ateinanti grybelinė liga Pestalotia, kuri pažeidžia tiek lapus, tiek uogas.

Tarp naujų žaladarių, nuo kurių nėra apsaugos priemonių, gali pasireikšti gleivūnai – netikrieji grybai. Jie auga ten, kur daug organikos. 

Lietuvos ekologiniame braškyne rastas naujas kenkėjas – kvapusis auksavabalis: vabalai išgraužia žiedų viduriukus ir nebeužmezgamos uogos. Šie vabalai, pasak specialistės, yra polifagai ir taip pat gali maitintis kitais augalais – jau randami ne tik braškynuose, bet ir pupose, medetkose, ypač mėgsta rožes. Auksavabalių lervos gyvena žemėje, jos panašios į grambuolių, bet priešingai nei grambuolių, nėra žalingos, nes minta negyva organika.  

Pasak A. Valiuškaitės, iš gausybės braškes puolančių kenkėjų, pastaraisiais metais suaktyvėjo žemuoginiai lapsukiai, ankstyvosioms veislės labai žalingi žemuoginiai pjūkleliai. Labai visur paplitę tripsai, erkės. Specialistė patarė braškių augintojams nuo tripsų taikyti 3 purškimų strategiją, o kontroliuojant erkes itin svarbi purškimo kokybė – ne mažiau kaip 1000 litrų vandens į ha, kad būtų gerai padengta visa lapija, kitaip norimo efekto nepasieksime.  

„Jeigu norime sukontroliuoti braškynuose ligas ir kenkėjus, reikia ne pavienių priemonių, o visos sistemos, kad naudojami produktai papildytų vienas kito poveikį“, – apibendrino A. Valiuškaitė.

Ieško necheminių apsaugos priemonių, siekia mažinti trąšų naudojimą

Beje, mokslininkai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ieško necheminių apsaugos priemonių. Vieni tokių, kaip rodo bandymai, galėtų būti augaliniai ekstraktai ir eteriniai aliejai.

Seminare dalyvavo ir svečiai iš Estijos gyvybės mokslų universiteto: mokslininkai prof. dr. Ulvi Moor ir (MSc) Priit Põldma pristatė braškių tręšimo mažinimo priemonių bei maisto medžiagų trūkumo diagnozavimo tyrimų rezultatus.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai bendradarbiauja ir su kitų kaimyninių šalių kolegomis. Šiuo metu lietuviai įsijungė į projektą „Tvari ir inovatyvi Šiaurės-Baltijos šalių sodininkystė“.

Kaip sakė projekto vadovė Lietuvoje, SDI Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Neringa Rasiukevičiūtė, vienas iš prioritetinių projekto tikslų – didinti vietinės sodininkystės produkcijos gamybą Šiaurės ir Baltijos šalių regione, orientuojantis į tvarumą, tame tarpe ir mažesnį trąšų bei pesticidų naudojimą auginant obuolius ir braškes.