Oslas, vasario 22 d. Nauja genų technologija gali padėti išmaitinti žmoniją, pritaikydama maistui nevalgomas sėklas, rašo portalas „Science Daily". Iš maždaug ketvirčio milijono augalų šiuo metu maistui naudojama ne daugiau 10 tūkstančių, nes daug augalų yra nuodingi, kiti neturi maistinės vertės.

„Žinome ne daugiau kaip 100 augalų rūšių, tinkančių auginti dideliais kiekiais maistui", - sako Norvegijos Mokslo ir technologijų universiteto biologijos profesorius Atle Bones.

Tačiau biologas su kolegomis padarė svarbų atradimą: jie išsiaiškino, kaip perprogramuoti rapsų genus, kad jų sėklose sumažėtų nuodingųjų medžiagų. Iki šiol niekam to nebuvo pavykę padaryti. A. Bones nuomone, technologija netgi gali sukelti maisto revoliuciją.

Rapsuose yra ląstelių, kurios gamina nuodingus junginius. Nuodus augalas išskiria gindamasis tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai jo lapą pradeda ėsti vabzdys. Apsauginis sėklų mechanizmas įsijungia ir tuomet, kai jos neteisingai spaudžiamos aliejui: tuomet jis tampa garstyčių skonio ir sukelia virškinimo problemų.

Mokslininkai genetiškai pakeitė rapsų sėklas, kad nuodus išskiriančios ląstelės išnyktų iki sėkloms visiškai subręstant. Tokiu būdu augalas ir toliau gali gintis nuo kenkėjų, o ūkininkai gali didinti spaudžiamų sėklų koncentraciją ir nesijaudinti, kad aliejus bus užterštas.

Pasaulyje genetiškai modifikuotas maistas auginamas apytiksliai 130 milijonų hektarų plote. Tai teritorija, 40 kartų viršijanti Danijos plotą ir, mokslininkų skaičiavimais, padidėsianti dvigubai per kitus dešimt metų. Pagrindiniai GMO augintojai - JAV, Argentina, Brazilija ir Kinija.

Europoje genetiškai pakeistas kultūras augina septynios šalys. Vieni iš naujausių genetiškai pakeistų augalų yra „super“ brokoliai, kurie turi daugiau maistinių medžiagų. Kitąmet rinkoje turėtų pasirodyti ir sojų pupelės, praturtintos omega-3 rūgščių.

MŪ inf.