Sakramentas (Kalifornija, JAV). Gyvulių žarnyno grybeliai augalinę masę paverčia į cukrų ne prasčiau už geriausius laboratorijose sukurtus grybelius, rašo „Science Daily". Tai gera naujiena biokuro ir chemijos pramonei, nuolat ieškančiai pigesnių būdų išgauti energiją iš augalų.

Pagrindinė problema norint medieną, dumblius ar žoles paversti kuru yra tai, kad augalų ląstelių sienelėse esančios molekulės - ligninas, celiuliozė ir hemiceliuliozė - suformuoja struktūrą, biologine prasme atitinkančią sustiprintą betoną. Žaliavų apdorojimas karščiu arba chemikalais yra palyginti brangus, tuo tarpu daugelis ūkiuose auginamų gyvulių tas pačias molekules suskaido be didesnių pastangų. Kaip jiems tai pavyksta?

Atsakymas - žarnyno grybeliai, kurie atsirado anksčiau už dinozaurus. Mokslininkai seniai žino, kad šie grybeliai labai svarbūs žolėdžių viršinimui: jie gamina enzimus - baltymus, kurie skaido augalų masę. Kuo platesnis grybelio enzimų arsenalas, tuo geriau jis ardo augalus ir paverčia juos cukrumi.

Kalifornijos universiteto ir kelių kitų JAV mokslo įstaigų specialistai žurnale „Science" paskelbė kelių grybelių rūšių transkriptomą, arba tam tikrą žemėlapį, rodantį visus įmanomus enzimus, kuriuos tos grybelių rūšys gali pagaminti. Lyginant su pramoniniais grybeliais, kurie naudoja iki 100 skirtingų enzimų, žarnyno grybeliai turi kelis kartus didesnį enzimų pasirinkimą. Be to, pakeitus žaliavas, grybeliai prisitaiko ir atitinkamai pakeičia enzimų arsenalą.

„Kadangi žarnyno grybeliai turi daugiau įrankių biomasei paversti kuru, jie dirbtų greičiau ir su platesne augalinės masės įvairove, - sako tyrimo vadovė prof. Mišelė Omali (Michelle O'Malley). - Šių grybelių naudojimas atvertų daug galimybių biokuro pramonei".

MŪ inf.