Akademija, Kauno r. Kokiu keliu turi eiti mūsų šalies bioekonomika, koks mokslininkų vaidmuo, kam skiriamas dėmesys ir kokie moksliniai šios srities tyrimai vykdomi – atsakymų į šiuos klausimus ieškota VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto 2019 metų mokslinių tyrimų rezultatų pristatymo konferencijoje.

Sveikindama konferencijos dalyvius, dekanė prof. Astrida Miceikienė priminė, kad 70 metų gyvuojantis fakultetas nuo 2019 m. sausio 1-osios pradėjo naują istorijos etapą kaip Bioekonomikos plėtros fakultetas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas žemės ūkio ir regionų vystymuisi.

Ji įvardijo 2019-uosius mokslinės veiklos proveržio metais, nes fakultetas vykdė aukščiausio lygio tarptautinius projektus, nemažai tiesioginių projektų su verslu, bendradarbiavimo projektų su Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

Dekanė linkėjo, kad kitas struktūrinės ES paramos laikotarpis būtų palankus mokslui ir verslui idėjas komercializuoti, diegti praktikoje.

Pasak VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanės prof. Astridos Miceikienės, 2019-ieji fakultetui buvo mokslinių tyrimų proveržio metai

Pristatydama Bioekonomikos tyrimų instituto veiklą, jo direktorė prof. Vilija Aleknevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad bioekonomika priklauso socialiniams mokslams, todėl ir institutas vykdo ne vien ekonomikos, bet ir vadybos krypčių tyrimus, nemaža jų dalis peržengia socialinių mokslų ribas. To įrodymas – su medicinos mokslininkais pernai pradėtas įgyvendinti 4 metų trukmės projektas „Saugos kultūra ir rizikos valdymas žemės ūkyje“.

„Tarpdiscipliniškumas ateityje tik didės, nes bioekonomikos sektorius paremtas integraciniais ryšiais. Tad drąsiai galima teigti, kad bioekonomika atveria neribotas galimybes mokslininkams“, – sakė V. Aleknevičienė.

Pagrindinė instituto mokslinių tyrimų kryptis – darnus bioekonomikos vystymasis, o tyrimų tematika – nuo bioekonomikos politikos modeliavimo, darnaus biomasės tiekimo grandinių vystymo iki ekologinio efektyvumo žemės ūkyje. Bioekonomikos plėtros perspektyvoje institutas taip pat teikia paslaugas verslui mokesčių planavimo, kaštų, savikainos skaičiavimo srityse, vertina regionų bioekonomikos išteklių būklę ir plėtros galimybes.

Bioekonomikos tyrimų instituto direktorės prof. Vilijos Aleknevičienės teigimu, bioekonomikos sektorius paremtas integraciniais ryšiais, todėl ateityje augs tarpdisciplininių tyrimų poreikis ir skaičius

Instituto direktorė džiaugėsi 2019 m. pradėtu ne vienu tarptautiniu projektu, taip pat dvišaliu bendradarbiavimu su Lenkija, analizuojant mažų šeimos ūkių vaidmenį siekiant tvaraus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus vystymosi Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Gausus ir nacionalinių mokslinių tyrimų derlius, tarp jų – užbaigti trys Europos inovacijų partnerystės projektai, startavę 2016 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu: „Konkurencingas ūkis“, kuriame dėmesys skirtas hidroponinei pašarų auginimo technologijai, „Inovacijų vartai“ ir „Drėgmės režimo reguliavimas dirvožemyje“.

Instituto mokslininkai daug prisidėjo organizuojant įvairius renginius, vienas jų – daug politikos ir verslo atstovų dėmesio sulaukusi konferencija-forumas „Regionai – bioekonomikos plėtros poreikio Lietuvoje katalizatoriai“, taip pat skaitė plenarinius pranešimus Lietuvoje ir Latvijoje, dalyvavo konferencijose, stažuotėse įvairiose šalyse.

Pristatydamas Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto mokslinę veiklą, jo direktorius prof. Jan Žukovskis džiaugėsi dabartinio žemės ūkio ministro iniciatyva rengti įvairias diskusijas ir darbo grupes, kuriose dirba mokslo, verslo ir ministerijos atstovai.

Per 2019 m. institutas taip pat vykdė tarptautinius projektus, nemažai jų finansuoti per „Erasmus“ programą, kuri kartu suteikė galimybę instituto mokslininkams kelti kvalifikaciją, dalytis patirtimi, išvykti į kitas šalis. Institutas vykdė ir nacionalinius, taip pat bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo, skirtingų institutų, universitetų projektus.

Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius prof. Jan Žukovskis pristatė ne tik instituto mokslinę veiklą, bet ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo projektą, kuriant žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi platformą

Vienas tokių bendradarbiavimo projektų – pernai pradėta kurti žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma. Projekto, finansuojamo per Lietuvos verslo paramos agentūrą, iniciatorė – įmonė „Corner Case Technologies“.

Pasak J. Žukovskio, šią ne tik Lietuvos rinkai skirtą internetinę platformą sudarys 3 dalys: dalijimasis žemės ūkio technika arba nuoma, žemės ūkio paslaugos ir produkcijos pirkimai / pardavimai. „Pradėję projektą suformulavome koncepciją, atlikome anketinę apklausą ir drąsiai galime pasakyti, kad žemės ūkio subjektai jaučia tokios platformos poreikį“, – tikino J. Žukovskis. Projekto pabaiga – 2021 m. pirmasis ketvirtis.

Konferencijos dalyviai domėjosi šios platformos veikimo teisiniais pagrindais, jos naudos įrodymu konkrečiais skaičiais, sėkmingais pavyzdžiais kitose šalyse. Pasak J. Žukovskio, panašių platformų daugiausia veikia Prancūzijoje, taip pat pavyzdžių galima rasti Vokietijoje, Lenkijoje.

Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius pasidžiaugė, kad pernai instituto mokslininkai parengė ir publikavo net 8 (du kartus daugiau nei prieš metus) straipsnius su citavimo indeksu, dvi mokomąsias knygas ir taip pat nemažai projektų, kurie vis dar yra vertinimo stadijose ir laukia finansavimo. Pernai apginta viena daktaro disertacija, rengiamasi 4 disertacijų gynimui.

Konferencijoje mokslininkė Dalia Juočiūnienė pristatė jau baigtą projektą „Biologinio turto ir žemės ūkio produktų savikainos kalkuliavimo alternatyvų tyrimas“, kurio būtinumą lėmės žemės ūkio verslo specifiškumas ir skirtingi savikainos skaičiavimai ūkiuose ir bendrovėse; Gintarė Vaznonienė trumpai apžvelgė iki 2021 m. vykstantį Europos inovacijų partnerystės projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų grandinių vystymas“.

Profesorius Jonas Čaplikas supažindino su Lietuvos bioekonomikos strateginių nuostatų tyrimu, vykdytu Žemės ūkio ministerijos užsakymu, siekiant identifikuoti bioekonomikos potencialą Lietuvoje ir parengti strategines nuostatas, kurias galima būtų integruoti į BŽŪP strateginį 2021–2027 m. planą.

Pristatydamas Lietuvos bioekonomikos strateginių nuostatų tyrimą, prof. Jonas Čaplikas įvardijo stiprybes, tarp kurių – didelis biologinių išteklių gamybos / gavybos potencialas. Kaip grėsmę jis išskyrė žemą mokslinių tyrimų komercializavimo lygį, neišplėtotą visų kartų, ypač vaikų, švietimą darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos temomis, vyraujantį skeptišką požiūrį į bioekonomiką

Tyrime išskirti 5 strateginiai tikslai. Bioekonomikos verslo (ypač smulkaus ir vidutinio) plėtros pagrindu kurti naujas darbo vietas ir siekti tvaraus kaimiškų vietovių vystymosi, gerovės augimo. Plėsti biologinių medžiagų naudojimą žiediškumo principu maisto ir kitose apdirbamosios gamybos sektoriuose, energetikoje ir statyboje, taikant inovatyvias technologijas ir reaguojant į vidaus ir eksporto rinkų poreikius. Mažinti priklausomybė nuo neatsinaujinančių išteklių importo. Mažinti biologinių išteklių gamybos poveikį klimato atšilimui, taip prisidedant prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo. Didinti dirvožemio ir kitų ekosistemų tvarumą, mažinti aplinkos taršą.

Šiems strateginiams tikslams siekti numatytos 4 kryptys. Pirmoji kryptis – strategiškai orientuoti bioekonomikos vystymąsi. Antroji – skatinti konkurencingos aplinkos kūrimąsi bioekonomikos verslui plėtoti. Trečioji – skatinti biologinių žaliavų ir didesnės pridėtinės vertės bioproduktų gamybą, inovatyvių technologijų ir verslo modelių diegimą, atliekų mažinimą bioekonomikoje. Ketvirtoji kryptis – plėtoti bioekonomikos srities švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus.

MŪ inf.