Kembridžas. Avys sugeba atpažinti žmonių veidus nuotraukose, o šeimininko atvaizdą – ir be atskiro dresavimo, rašo „Science Daily“.

Atradimas yra dalis Kembridžo universiteto tyrimo, skirto geriau pažinti avių kognityvinius gebėjimus. Dėl palyginti didelių smegenų ir ilgaamžiškumo avys labai padeda mokslininkams tirti neurodegeneracines ligas, pavydžiui Hantingtono ligą, kuri kol kas yra nepagydoma.

Universiteto specialistai avims dviejuose kompiuterio ekranuose rodė po nuotrauką. Jeigu avis pasirinkdavo įžymybės atvaizdą, ji gaudavo skanėstą, o kitu atveju išgirsdavo skambutį.

Neilgai trukus avys išmoko susieti įžymybės veidą su apdovanojimu ir teisingai pasirinkdavo nuotrauką aštuonis kartus iš dešimties. Nuotraukose rodant veidus, pakreiptus kampu, rezultatai, kaip ir tikėtasi, suprastėjo, bet tik 15 proc. Panašiai tokias pat užduotis įveikia ir žmonės.

Galiausiai tyrėjai aiškinosi, ar avys geba be išankstinių mokymų nuotraukose atpažinti dresuotojus, su kuriais kasdien praleisdavo keletą valandų. Atsitiktine tvarka vietoje įžymybių ekrane parodžius dresuotojo veidą, avys jį rinkdavosi vietoje nepažįstamo veido septynis kartus iš dešimties.

„Kiekvienas, dirbęs su avimis, žino, kad tai yra protingi, individualiu charakteriu pasižymintys gyvūnai, kurie atpažįsta šeimininką, – sako tyrimo vadovė profesorė Dženė Morton (Jenny Morton). – Šis tyrimas įrodo, kad avys veidus atpažįsta ne ką prasčiau už beždžiones ar žmones.”

MŪ inf.