Londonas, gegužės 26 d. Mokslininkai atskleidė genetinių ryšių tinklą, kuris padeda augalo sėklai pasirinkti geriausią sudygimo laiką, rašo portalas „Science Daily". Atradimas pravers kuriant naujas maistinių augalų rūšis, kurios būtų atsparesnės klimato pokyčiams.

Sėklos dirvoje reaguoja į daugelį skirtingų aplinkos signalų, tarp jų temperatūrą, šviesą, drėgmę ir maistinių medžiagų santykį. Pagal šią informaciją sėklos „sprendžia", išsprogti ar palaukti tinkamesnio laiko. Evoliucija sėklų genus sujungė labai sudėtingais ryšiais, skirtais išvengti laiko pasirinkimo klaidų ir galinčių kainuoti augalui gyvybę.

Notingemo universiteto mokslininkai, pasitelkę viešąsias genų duomenų bazes ir statistinės analizės metodus, tyrinėjo genų sąveiką baltažiedžio vairenio sėklose. Šis augalas dažniausiai naudojamas panašaus pobūdžio eksperimentuose, nes jame lengva pastebėti biologinius pokyčius. Vairenis taip pat yra ir pirmasis augalas, kurio genomas visiškai ištirtas.

„Mūsų nuostabai, sėklų [genetinis] tinklas parodo, kad genetiniai veiksniai, valdantys sėklų sudygimą, sutampa su tais, kurie kontroliuoja kitą negrįžtamą augalų sprendimą: kada pradėti žydėti, - sako dr. Džordžas Baselis (George Bassel). - Žydėjimo, kaip ir sėklų sudygimo, procesai yra labai jautrūs aplinkos signalams".

Mokslininkai taip pat atrado, kad tie patys genai valdo lapų ir šaknų reakciją į stresą bei stabdo sėklų dygimą. Kadangi sėklos išsivystė daug vėliau nei augalai išmoko įveikti aplinkos keliamą stresą, mokslininkai spėja, kad augalai pritaikė tuos pačius genus papildomoms funkcijoms atlikti. Tokie tyrimai padeda kurti naujas maistines veisles, duodančias didesnį derlių nepaisant sausrų ar potvynių.

MŪ inf.