Helsinkis. Skandinavijos mokslininkai išaiškino pieninių galvijų genomo pokyčius, kurie lėmė neigiamą koreliaciją tarp gyvulių produktyvumo ir vaisingumo. Atradimas padeda paaiškinti, kodėl daug pieno duodančios karvės sunkiau apsivaisina, rašo „Science Daily".

Pastaruosius metus Skandinavijos pienininkystė žengia viena kryptimi, kurią nurodė veislininkystės programos ir šiuolaikinės selekcijos metodai. Šiaurės Europoje melžiamos karvės džiugina rekordiniais primilžiais, tačiau galvijų vaisingumas negerėja. Ūkininkai, mokslininkai laikėsi nuomonės, kad šį reiškinį lemia neigiamas energijos balansas, susidarantis labai pieningų karvių organizme per laktacijos piką. Tačiau dabar tyrėjai atskleidė genetines priežastis.

Suomijos ir Danijos mokslininkai nustatė, kad neigiamą koreliaciją tarp pieno kiekio ir vaisingumo iš dalies lemia po mutacijos prarasta genų seka. „Mes atradome deleciją (delecija - chromosomos struktūrinė mutacija, kurios metu prarandama genetinė medžiaga - past.), kuri apima keturis genus. Pasirodo, tai - recesyvinė mutacija, lemianti embrionų mirtingumą (recesyvinis genas yra toks, kurį nustelbia dominantinis - past.). Veršeliai žūsta dar embrioninėje stadijoje, todėl atrodo, kad karvės neapsisėklina", - atskleidžia mokslininkai. Faktas, kad mutacija yra recesyvinė, reiškia, kad genus veršeliams turi perduoti abu tėvai, tik tuomet matoma klinikinė jos išraiška. Specialistai įsitikinę, kad vykdant bulių selekciją, pavojingus genus galima eliminuoti.

Deja, mutacija plačiai paplitusi žalųjų galvijų populiacijoje, ypač tarp holšteinų ir Danijos džersių. Remiantis nustatytu mutacijų dažniu, Suomijos airšyrų embrionų mirtingumas siekia 2,89 proc., Švedijos žalųjų - 1,32 proc., Danijos žalųjų - 0,42 proc. Didelį mutacijų paplitimą lėmė tai, kad jos susijusi su pieningumo genais. „Selekcijos metu, pasirinkę didelio produktyvumo gyvulius, veisėjai pasirinko ir embrionų mirtingumo genus", - paaiškino mokslininkai.

MŪ inf.